Aplinka

Atmintinė senų, neeksploatuojamų automobilių savininkams

Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašas

Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos pildymo tvarkos aprašas

Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos forma

2019 m. komunalinių atliekų išvežimo grafikas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje

Palangos miesto atliekų tvarkymo taisyklės

Palangos miesto savivaldybės 2014-2020 m. komunalinių atliekų tvarkymo planas

Palangos miesto komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo bei stebėsenos ir kontrolės rodiklių ir jų kriterijų nustatymo tvarkos aprašas

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. T2-162 "Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą" (įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d.)

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiesms asmenims tvarkos aprašas

Palangos miesto savivaldybės juridinių asmenų, vietinės rinkliavos mokėtojų, komunalinių atliekų deklaravimo tvarka

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. T2-129 "Dėl Palangos miesto savivaldybės antrinių žaliavų konteinerių aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“

Antrinių žaliavų konteinerių aikštelių išdėstymo schemos:

1 schema

2 schema

3 schema

4 schema

5 schema

6 schema

Palangos miesto savivaldybė yra Lietuvos Šiaurės vakaruose, Klaipėdos apskrities teritorijoje, užima 79 km² plotą. Tai sudaro 1,4 proc. Klaipėdos apskrities arba 0,12 proc. Lietuvos teritorijos.

Palangos mieste yra vienintelė Šventosios seniūnija, kuriai priklauso Šventosios ir Būtingės gyvenvietės. Miestas šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose - Kretingos bei Klaipėdos rajonais, vakaruose - su Baltijos jūra. Tai vienas didžiausių Lietuvos kurortų ir turizmo centrų, jau įpusėjęs antrą rekreacinės veiklos šimtmetį.

Pranešimas spaudai 2019 m. lapkričio 8 d.

Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose?

Plastikai sudaro apie penktadalį visų elektros ir elektroninėje įrangoje esančių medžiagų, daugumos jų negalima utilizuoti ir pakartotinai naudoti. Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose, kokią tai daro įtaką ekonomikai, vartotojams ir kodėl taip svarbu, kad visuomenė dalyvautų žiedinėje ekonomikoje?

Plastiko yra visur: mūsų drabužiuose, transporto priemonėse, elektroniniuose prietaisuose, statybinėse medžiagose, jo gali būti net maiste ar geriamajame vandenyje. Maža to, turime didelę priklausomybę nuo pirminių (iškastinių) žaliavų, mažą plastikų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą bei didelę plastikų taršą aplinkoje.

Pasibaigus elektros ir elektroninės įrangos naudojimo laikui, kai kurios jos dalys yra perdirbamos, naudojamos pakartotinai arba atnaujinamos. Tačiau elektroninės įrangos plastiko atliekas dažnai sudėtinga perdirbti. Šiaurės ministrų tarybos duomenimis, plastikai sudaro apie 20 proc. visų elektronikoje esančių medžiagų, tačiau daugumos jų negalima utilizuoti ir pakartotinai naudoti.

Skaičiuojama, kad iš daugiau nei 12 mln. tonų elektronikos atliekų, EK prognozėmis, susidarysiančių 2020 metais Europoje (ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje), 2,5 mln. tonų arba 23 proc. bus plastiko atliekos. Šių atliekų kiekis bus toks, kaip 62,5 tūkst. pilnai pakrautų 40 tonų sunkvežimių grandinė nuo Romos iki Frankfurto, o į sąvartyną patenkančių plastikų, esančio elektronikos įrenginiuose, kiekis bus 2,5 karto didesnis nei 2000 -aisiais.

„Plastiko apstu kiekvieno žmogaus buityje, jo gausu ir stambioje elektroninėje įrangoje, ir smulkiuose elektroniniuose įrenginiuose kaip mobilusis telefonas, kompiuteris, plaukų džiovintuvas, dantų šepetukas ar žaislas, kuriuose montuojamos ir nešiojamosios baterijos. Deja, smulki elektroninė įranga vis dar patenka į buitinių atliekų konteinerius ir teršia mūsų aplinką. Dėl to itin svarbu, kad naudojimui netinkama elektronika būtų surinkta atskirai ir atiduota perdirbimui“, – teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Kodėl svarbu perdirbti plastiką?

Pernai pavasarį startavęs Jungtinių Tautų remiamas ir EK finansuojamas projektas „Horizon 2020“ atkreipė dėmesį į Švedijos ataskaitą, kad šiuo metu visame pasaulyje tik dešimtadalis aukštesnės kokybės plastikų, esančių ilgalaikio vartojimo prekėse, yra atgaunama ir perdirbama ir tai yra gerokai per mažai, palyginti su 50–90 proc. metalo ir stiklo perdirbimo rodikliais.

Dėl to EK siekia didinti vartotojų ir gamintojų sąmoningumą keičiant jų požiūrį į perdirbtą plastiką ir geresnį jo įsisavinimą rinkoje. Norima, kad gamintojai ir vartotojai aktyviau dalyvautų žiedinėje ekonomikoje: gamintojai kurtų gaminius, kuriuose esančias plastiko detales būtų galima lengvai perdirbti, ir naujų gaminių gamyboje panaudotų perdirbtą plastiką, o vartotojai reikalautų elektronikos gaminių iš perdirbto plastiko.

Plastiko perdirbimas turėtų įtakos atliekų sistemoms (Europoje maždaug 31 proc. plastiko atliekų vis dar patenka į sąvartynus, o 39 proc. – sudeginama), o kiekviena perdirbta plastiko tona padėtų išvengti iki 3 tonų išmetamo CO2, susidarančio gaminant naują plastiką. Skaičiuojama, kad elektroninės įrangos poveikis aplinkai būtų penktadaliu mažesnis, jei įranga pagaminta iš perdirbto plastiko, skelbia Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American Association For the Advancement of Science) šaltinis www.eurekalert.org.

Kita vertus, kaip paaiškėjo EK finansuojamo projekto metu, gaminti elektroniką, kurioje yra aukštos kokybės perdirbto plastiko, gamintojams yra ekonomiškai naudinga, o gaminiai yra tokie pat ilgaamžiai ir patvarūs kaip ir tie, kurių sudėtyje yra pirminio plastiko, skelbia www.eurekalert.org. O vartotojų apklausa parodė, kad pusė respondentų nežinojo, ar kada nors pirko įrenginį, kuriame yra perdirbto plastiko. Iš 25 proc., kurie atsakė į klausimą „taip“, 86 proc. nepastebėjo jokio kokybės, išvaizdos ar veikimo skirtumo. 95 proc. apklausos dalyvių, kuriems buvo pateikta informacija apie perdirbtų plastiko dalių naudojimo įtaką sveikatai ir aplinkai, patvirtino, kad jie pirktų gaminius iš perdirbto plastiko.

Masalienė primena, kad visos elektronikos atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, nes į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios atliekos gali užteršti pavojingomis toksiškomis medžiagomis. Informaciją, kur ir kaip gyventojai gali atiduoti elektronikos atliekas, galima rasti tam skirtoje svetainėje www.atliekos.lt. Taip pat dėl šių atliekų galima kreiptis į Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociaciją (www.eei.lt) tel. 8-600 90030 arba el. paštu info@eei.lt.

Daugiau informacijos:
Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių vadovė
______________________________

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)
Mob. tel.: +370 620 10115
El. paštas: virginija@gia.lt
www.gia.lt; www.eei.lt

Išmani ekologija arba kodėl pasistatyti išmanųjį namą nepakanka?

Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?

Bendrovės „Think light“ vadovas Andrius Kleiza teigia, kad dažniausiai išmaniąsias sistemas gyventojai keičia remontų metu.

 „Projektuose naudojame labai aukštos kokybės gaminius, nes dirbame su gyvenamaisiais būstais, kur patikimumas yra aukščiausias prioritetas. Naudojamų gaminių tarnavimo laikas yra 15-20 metų, tačiau dažniausiai vartotojai, renovuodami būstus, pilnai atnaujina valdymo sistemas kas 10-15 metų. Atnaujinimų priežastis – naujesnis ir geresnis funkcionalumas“, — sako A. Kleiza.

Pasak jo, renovacijos metu atnaujinama programinė įranga ir dalis prietaisų.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio teigimu, šiuo metu patikimi gaminiai puikiausiai veikia 15-20 metų. Žvelgiant iš kokybės ir ilgaamžiškumo pusės – profesionalaus lygio pastatų automatika greičiau pasens morališkai nei suges.

„Po tiek laiko jų taisyti tiesiog nebėra prasmės – įranga keičiama naujos kartos gaminiais. Taip būstui pridedama papildomo naujo funkcionalumo, susijusio su kintančiu gyvenimo būdu, poreikiais“, — sako R. Skurdenis.

Tendencijos rodo, kad net 99,9 proc. atvejų gaminys keičiamas, nes logistikos ir remonto kaštai yra didesni nei naujo gaminio įdiegimas. „Šiuo atveju nuo vartotojo nepriklauso ar daiktą remontuoti, ar jį keisti kitu – tai nusprendžia gamintojas, kuris tuo pačiu rūpinasi ir saugumo užtikrinimu“, — teigia „Jung Vilnius“ vadovas.

Paklaustas apie tokių atliekų tvarkymą šio centro vadovas pasakoja, kad tokie įrenginiai kaip, pavyzdžiui, jungiklis ar kištukinis lizdas, kurių negalima suremontuoti, utilizuojami Lietuvoje, o sudėtingi gaminiai siunčiami į gamyklą Vokietijoje. Čia analizuojamos gedimo priežastys ir gauta informacija naudojama gaminių tobulinimui. Vėliau gaminys utilizuojamas taip, kaip to reikalauja šalies įstatymai.

Senas įrenginys — ne atlieka, o žaliava

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė pažymi, kad naujos technologijos dažnai būna vienas iš skatinančių veiksnių pakeisti turimą elektros ir elektroninę įrangą naujesne, nors neretai įrenginiai dar tinkami naudoti.

„Senas įrenginys toli gražu iškart netampa atlieka. Kartais užtenka nedidelio remonto ir elektronika tarnauja dar daug metų. Kita vertus, visuomet yra vartotojų, kurie dairosi pigiau įsigyti dar veikiančią naudotą techniką. Tuo atveju, kai vis tik norima atsikratyti turima elektronine įranga, būtina pasirūpinti, kad ji patektų pas atliekų tvarkytojus. Jei nežinote, kur priduoti senus elektronikos prietaisus, informacijos ieškokite www.atliekos.lt arba www.eei.lt“, – sako V. Masalienė.

Tinkamai išrūšiuotos ir perdirbtos elektronikos, kurioje dažnai yra nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių, atliekos tampa žaliavomis naujiems gaminiams kurti, taupomi gamtos ištekliai ir daromas mažesnis poveikis aplinkai.

Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir perdirbimą numato ES direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva. Pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą 2019 metais turi būti sutvarkyta 60 proc. Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos, jei yra įsteigta pakankamai vietų šioms atliekoms surinkti.

Daugiau informacijos:

Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių ekspertė
Aplinkos apsaugos institutas
tel. +370 620 10115
el. paštas: info@apai.lt

Pranešimas spaudai
2019 m. lapkričio 28 d.

Atvėsus orams pastebimai sumažėja naudotos alyvos pridavimas

Dėl užklupusių šalčių automobilių naudotos alyvos pridavimas pastebimai sumažėja. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis automobilių alyvos atliekų.

Daugiausiai automobilių naudotos alyvos susidaro transporto techninės priežiūros ir remonto įmonėse automobilių savininkams keičiant tepalą. Būtent iš autoservisų daugiausia panaudoto tepalo patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus.

„Su šaltuoju metų sezonu pastebimai ir sumažėja alyvos atliekų pridavimas, nes naudotą tepalą naudoja patalpų šildymui, neretai to atvėsus orams griebiasi ir gyventojai“, – teigia atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Anot jos, alyvos atliekos Lietuvoje turi neigiamą rinkos vertę, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Nepaisant to, naudotą tepalą priduodančių gyventojų taip pat yra.

„Tai rodo, kad gyventojų sąmoningumas po truputį auga, alyvos atliekos nepilamos į gruntą ar neteisėtai sudeginamos, nedaroma žala gamtai ir žmonėms“, – sako K. Štelmokaitienė.

Ką rodo skaičiai?

Duomenų, kaip Lietuvai sekėsi tvarkyti automobilių naudotą alyvą 2018 metais, kol kas nėra. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017-aisiais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pateikė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016 metais – 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta ir eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst. tonų (26 proc. ir 24 proc. nuo viso rinkai pateikto kiekio).

„Gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos organizuoja naudotos alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas. Vis tik teisinis reglamentavimas negali užtikrinti tinkamo naudotos alyvos sutvarkymo“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Specialistų vertinimu, dėl šešėlio realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis gali siekti iki 25-30 tūkst. tonų per metus, o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų naudoto tepalo.

Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.  

Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.

Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitos atliekos, kaip kuro ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, ir pan., kurios irgi turi patekti tik pas šių atliekų tvarkytojus.

Autoservisai, kaip tinkamai rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo, informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą, skatinami Gamintojų ir importuotojų asociacijos kasmet vykdomų aplinkosaugos projektų „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu.

Gyventojai informaciją, kur priduoti alyvos atliekas, gali rasti www.atliekos.lt arba tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt).

Daugiau informacijos:

Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių vadovė

_______________________________

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)
Mob. tel.: +370 620 10115
El. paštas: virginija@gia.lt; www.eei.lt