Aktualijos

Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą Palangos miesto savivaldybėje, turi atitikti Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1 – 492  „Dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai) ir Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimus ir rekomendacijas, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A1-658 „Dėl akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų ir rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – VDC reikalavimai ir rekomendacijos).

Įstaiga, Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-622 „Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo 1 priedą – nustatytos formos prašymą leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą  (toliau - Prašymas). Kartu su Prašymu privaloma pateikti šiuos lietuvių kalba surašytus dokumentus (arba jų vertimus, patvirtintus vertėjo, pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas:

1. Įstaigos steigimo dokumentą (pvz.: įstatus, nuostatus, registravimo pažymėjimą);
2. jei pareiškėjui atstovauja ne jo vadovas, – dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu;
3. asmens, turinčio teisę veikti Įstaigos vardu, pasirašytą deklaraciją (Akreditavimo tvarkos aprašo 2 priedas);
4. jei paslaugoms teikti, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Katalogas), būtinos patalpos:

4.1. dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis patalpomis (pvz., valstybės įmonės Registrų centro išrašą (nuorašą) ir (ar) patalpų nuomos ir (ar) panaudos sutartis);

4.2. dokumentus, patvirtinančius patalpų, kuriose bus teikiama (teikiama) akredituota socialinė priežiūra, atitiktį VDC reikalavimuose ir rekomendacijose ir (ar) Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimuose patalpoms nustatytiems reikalavimams (pvz., patalpų planus);

5. Įstaigos, kuri teiks (teikia) akredituotą socialinę priežiūrą, darbuotojų išsilavinimą, nurodytą VDC reikalavimuose ir rekomendacijose ir (ar) Socialinės priežiūros reikalavimuose, pagrindžiančius dokumentus (pvz.: diplomus, kvalifikacinius ir (ar) mokymų baigimo pažymėjimus).

Prašymas ir 1-5 punktuose nurodyti dokumentai Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikiami vienu elektroniniu laišku adresu: administracija@palanga.lt;

Informaciją ir konsultacijas teikia Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Renata Jucienė, tel. (8 460) 34 162, el.p. renata.juciene@palanga.lt

Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašas:

A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai:

A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-1696:

A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai ir rekomendacijos:

A1-658 Dėl Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų ir rekomendacijų patvirti... (e-tar.lt)

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršys nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl kompensacijų kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio jų gavimo.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre.

Skiriant kompensacijas vertinamos asmens ar šeimos gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, neįskaičiuojama ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su  tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacija už būsto šildymą

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek  kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.).
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba  3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių vienam gyvenančiam asmeniui. 

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 258 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama  3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 387 Eur.

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
•    50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas
•    38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui
•    12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui
•    10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kvadratinių metrų naudingąjį būsto plotą. 

PAVYZDŽIAI:
1 pavyzdys: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1066 Eur (2 MMA). 

Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1066 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1032 Eur (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = - 23,25 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 489 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
(489 Eur – 387 Eur (3 VRP)) x 10 proc. =  10,20 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kvadratinių metrų)  bus kompensuojamos.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. 

Kompensacija už geriamąjį vandenį

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį – 300 eurų, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 6 eurus (300 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Žinoma, atsižvelgiama ir į suvartoto vandens kiekį, kuris priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuo to, kaip ruošiamas karštas vanduo.

Kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
•    2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
•    1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį.
•    1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, dujos:
•    3,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
•    2,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį.
•    1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 6 asmenų šeimai, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, kompensuojama būtų už 7,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacija už karštą vandenį

Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, žmogui, kurio gaunamos pajamos siekia 300 eurų, būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 15 eurų (300 Eur x 0,05).

Kompensuojama už:
•    1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
•    1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį.
•    0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.

Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 193,5 euro. 

Teisę į maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 84 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 193,5 euro.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.). 

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia. 

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams teikti prašymų nereikia.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt. arba kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą–paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui pilnai apmokamos kredito bei palūkanų įmokos. 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Papildoma išmoka prie vaiko pinigų

Papildoma 43,26 eurų dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.

Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nepasiturinti šeima – šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 258 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos bei darbo paieškos išmokos (kai kreipiamasi už praėjusį laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d.), priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus:

•    25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus.
•    35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.

Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.

Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

KUR KREIPTIS: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

NUO 2022 M. SAUSIO 1 DIENOS

Nuo šių metų sausio 1 dienos didinamas daugelio socialinių išmokų dydis. Dėl didesnių išmokų gyventojams, kuriems išmokos jau mokamos, kreiptis į savivaldybę nereikia, nes padidintos išmokos bus paskirtos be atskiro asmens prašymo. Primename, kad periodinės socialinės išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, tad didesnės išmokos gyventojų sąskaitas pasieks šių metų vasario mėnesį. Kokio dydžio išmokos skiriamos nuo 2022-01-01:

*Gausi šeima – 3 ir daugiau vaikų.
**Nepasiturinti šeima – kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 258 Eur (neįskaitoma išmoka vaikui ir 20-40 proc. darbo užmokesčio).

IŠMOKOS VAIKAMS (VAIKO PINIGAI) NELANKANTIEMS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

Nuo 2022-01-01 pokyčiai ir socialinę riziką patiriančių šeimų, kuriose auga ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikai. Šių šeimų vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, bus teikiamos nepinigine forma. Taigi, išmokos bus teikiamos individualizuotai, atvejo vadybininkui ar socialiniam darbuotojui parenkant labiausiai vaiko poreikius atitinkančius išmokos teikimo būdus (pakeitimas bus įgyvendintas iki 2022-04-01).

Nuo 2022 metų didesnė globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.

Išmoka ne tik didėja, bet ir diferencijuojama pagal vaiko amžių ir poreikius:

• vaikams iki 6 metų - 218 Eur, 
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 Eur, 
• vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 Eur, 
• buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja – 273 Eur. 

Taip pat, pratęsiamas globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimas buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. 

Dar viena naujovė – nuo 2022 metų išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gaus kūdikio susilaukę vaiko tėvai, kurie mokosi mokykloje. Iki šiol šią išmoką turėjo teisę gauti vaikų tėvai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, doktorantūroje ar rezidentūroje. 

NUO 2022 M. TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ NEĮGALIESIEMS DYDŽIAI, KAI NUSTATYTAS:

 TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ GAVĖJAMS, KURIEMS SPECIALIEJI POREIKIAI BUVO NUSTATYTI IKI 2018-12-31, IŠMOKOS MOKAMOS ŠIŲ DYDŽIŲ:

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui  ir socialinės paramos  mokiniams (mokinių nemokamo maitinimo, paramos mokinio reikmenims įsigyti). Jei nepasiturintys gyventojai gyvena pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą renovuojamame ar jau renovuotame  būste  ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jiems apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

Kada priklauso? Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija  141,9 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 
Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus  šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo. 

Kokio dydžio? Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

• skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (180,6 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
• skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (154,8 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
• skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (141,9 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (141,9 Eur) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
• antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (127,71 Eur) ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį;
• trečiam ir paskesniems  šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio (99,33 Eur) ir vidutinių pajamų vienam  šeimos nariui per mėnesį.

Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle. 

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita). 

KUR KREIPTIS: į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Prašymus socialinei pašalpai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gauti taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

Parama maisto produktais ir higienos prekėmis

Maisto produktus ir higienos prekes kas du mėnesius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų. Jei bendrai namų ūkyje gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 192 eurus, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmogui, neįgaliajam, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaikus, netekus maitintojo, stichinės nelaimės atveju ir kitais atvejais, savivaldybės administracija turi teisę skirti paramą šiems asmenims išimties tvarka. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai. Parama maistu ir higienos prekėmis teikiama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis.

KUR KREIPTIS: į savivaldybę.

DĖL TRANSPORTO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO ASMENIMS, KURIE DĖL NEGALIOS, LIGOS AR SENATVĖS NEGALI NAUDOTIS VISUOMENINIU AR INDIVIDUALIU TRANSPORTU

Transporto organizavimo paslauga – socialinė paslauga, teikiama pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Transporto organizavimo paslauga apima ir pagal individualius asmens poreikius teikiamą pagalbą, palydint asmenį iš jo namų iki transporto priemonės ir iš jos iki  tikslo objekto ir atgal.

Galimi transporto paslaugų gavėjai – vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, socialinę riziką patiriančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos, kurie dėl negalios visuomeniniu ar individualiu transportu.

Dėl transporto paslaugos gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą adresu ir pateikia:

• prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (pildo formą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro);
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiai));
• kitus turimus socialinį statusą patvirtinančius dokumentus (neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą, neįgalumo lygio pažymą, darbingumo lygio pažymą, pažymą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos), ar/ir transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymas ar kt.);
• pažymas apie asmens (šeimos) pajamas, gautas per 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi dėl paslaugos (pažymų pateikti nereikia, kai pareiškėjas (šeimos nariai) gauna pensijas ar kitas išmokas, mokamas Sodros, Socialinės rūpybos skyriaus, Darbo biržos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM, arba kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą paslaugos kainą);
• medicininę pažymą ar kitus dokumentus įrodančius paslaugos būtinumą, kai asmeniui nėra nustatytas transporto išlaidų kompensacijos poreikis ar specialusis priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikis

Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugą

Už transporto organizavimo paslaugas mokama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.

Už specialiojo transporto paslaugą iš dalies moka:

• vaikai su negalia, asmenys, pripažinti nedarbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), asmenys, sukakę 80 metų ir vyresni, asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, asmenys, kuriems teikiama dienos socialinė globa institucijoje – 10 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;
• asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis, ir asmenys nuo 70 iki 80 metų – 50 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos;
• kiti asmenys, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu – 80 proc. jiems mokėti apskaičiuotos paslaugos kainos.

Asmeniui (šeimai), gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, transporto paslaugos teikiamos nemokamai.

Nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už transporto paslaugas dydį, atliekamas asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimas. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą paslaugos kainą.

Dėl transporto organizavimo paslaugos kreiptis į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą adresu Gintaro g. 34, Palanga tel. 8 (460) 48264, 8 (620) 13582

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas (Civilinio kodekso 2.10 straipsnis).

Jei fizinis asmuo dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Asmeniui šioje srityje nustatoma rūpyba ir paskiriamas asmens rūpintojas (Civilinio kodekso 2.11 straipsnis).

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 462 straipsnis). Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau – Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių) (Civilinio proceso kodekso 465 straipsnis).

Išvadą gali gauti Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, t. y. asmens, dėl kurio kreipiamasi, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Palangos miesto gyventojai, siekiantys gauti šią Išvadą, turi atvykti į Palangos miesto savivaldybės admnistracijos Socialinės rūpybos skyrių ir užpildyti prašymą dėl išvados parengimo.

Asmuo, gavęs Išvadą, turi teisę:

1) savarankiškai parengti pareiškimą ir kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu;

2) kreiptis į advokatą, kuris padės parengti minėtą pareiškimą teismui;

3) kreiptis į savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyrių, adresu Vytauto g. 112, Palanga kurio darbuotojai padės užpildyti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos (dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose) teikimo. Antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turite pateikti ne tik su reikalavimu susijusius dokumentus, bet ir pažymą apie gautas pajamas per 12 paskutinių mėnesių.

Atkreiptinas tėvų, auginančių sunkią negalią turinčius vaikus, dėmesys

Neįgaliam vaikui, sulaukus pilnametystės, tikslinės kompensacijos pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalis, yra mokamos tik tuomet, kai yra gautas asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, jų įgaliotų asmenų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, globėjų prašymas.

Tėvai (globėjai), auginantys sunkią negalią turinčius vaikus, kurie netrukus sulauks pilnametystės, gali:

1) iš anksto (likus šešiems mėnesiams iki prižiūrimo asmens pilnametystės) kreiptis į teismą dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (pagal Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 2 dalį).

2) prašyti teismo pavesti teismo ekspertizę atlikti tai ekspertų įstaigai, kurioje ši procedūra bus atlikta per trumpesnį laiką.

3) prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl galimybės teismo proceso metu įgyvendinti globėjo teises ir pareigas.

4) teikiant prašymą dėl tikslinių išmokų mokėjimo, pateikti savivaldybės administracijai dokumentus apie pradėtą teisminį procesą.

 Dėl teismo sprendimų, priimtų iki 2016 m., kuriais asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo

 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turėjo kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat galėjo kreiptis ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipė dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Tų asmenų, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti neveiksniais, globėjai, jei dar nėra kreipęsi dėl neveiksnumo būklės peržiūrėjimo, turi nedelsiant kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių su prašymu inicijuoti teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, procedūrą.

Iškilus klausimams, kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių tel. (8 460) 34 164.