Ieškoti

Iš viso rezultatų:

Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai

Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai
2020-10-16

Siekdama visuomenei atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas. Tarnyba kviečia visuomenę smurtui pasakyti „NE“.  

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad išgyventas nepaprastas laikas – karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti – ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, – sako I. Skuodienė. 

2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) – 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų. Per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų, 63 %  yra su jais giminystės ryšiais susiję žmonės – 1330 iš 2108 atvejų. 

Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvaujantis „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sako, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. Fizinės prievartos tema tapo retesnė šių metų balandžio mėnesį, tačiau tapo dažnesnė gegužės ir birželio mėnesiais.  

„Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 – apie emocinę prievartą, 275 – apie seksualinę prievartą, 134 – apie nepriežiūrą, 1417 – apie patyčias. Vaikams kreiptis pagalbos dėl patiriamo smurto ir prievartos yra sunku, o jeigu smurtas vyksta namuose, tai kreiptis pagalbos, girdint ar matant tėvams, gali būti be galo sudėtinga, todėl aplinkinių žmonių vaidmuo pastebint smurtą yra labai svarbus“, – primena „Vaikų linijos“ vadovas. 

Tai, kaip suaugusieji suvokia savo elgesį stipriai skiriasi nuo to, kaip smurtautoją mato vaikas. Dalis visuomenės lengvus pliaukštelėjimus vaikui, pastūmimą ar grubų sugriebimą vis dar laiko normaliu, griežtu auklėjimu, arba supykę pratrūksta, nesuvaldo emocijų ir pakelia ranką prieš vaikus. Pykčiui atslūgus suaugusieji nurimsta ir galvoja, kad vaikas lygiai taip pat greitai viską pamiršo. Tačiau bet koks fizinis smurtas ilgam paveikia nepilnamečius. 

Dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia ir nepriežiūros sąvoką. Įsivaizduojama, kad tai – kraštutinis atvejis, kuomet vaikas badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesiprausia, nelanko mokyklos ir yra visiškai apleistas. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurie patiria nuolatinį jiems būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.  

„Kartais net pasiturinčiose šeimose augantys vaikai beveik nemato savo tėvų, suaugusieji nuolat dirba, keliauja. Iš tokių vaikų neretai atimama teisė į vaikystę, į reguliarų mokyklos lankymą, mėgavimąsi popamokine veikla, ryšiu su artimaisiais, tėvų meile ir priežiūra. Tokiems vaikams paliekamos per didelės atsakomybės pasirūpinti savimi ir savo aplinka. O galiausiai tai net gali lemti patyčias, mokymosi pasiekimų prastėjimą“, – sako I. Skuodienė. 

Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. Pasitaiko atvejų, kad patys tėvai savo elgesyje negeba atpažinti psichologinio smurto.  

„Jei vaiko pasiekimai nuolat lyginami su kitų vaikų, jei dažnai sakome, kad jis negeras ar ne toks geras, kaip sesė ar brolis, jei vis grasiname ir gąsdiname atimti kompiuterį, nebeleisti lankyti būrelio ar kaip tik apkrauname daugybe veiklų ir nuolat kartojame, kad jis turi būti geriausias – visa tai nėra teisingas auklėjimas. Tai – psichologinis smurtas“, – akcentuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė. 

Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose. Realias, gyvenimiškas situacijas atvaizduojančios socialinės reklamos privers atsigręžti į save, paragins suaugusiuosius apgalvoti savo santykį ir elgesį su vaikais. 

Socialinė reklama apie fizinį smurtą:

Socialinė reklama apie nepriežiūrą:

Socialinė reklama apie psichologinį smurtą:

 Papildoma informacija. Su smurtu prieš vaikus susiję statistiniai duomenys 

2018 metais Lietuvoje iš viso buvo 2593 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo naudojamas smurtas. Pagal lytį: mergaitės – 1200, berniukai – 1393. 

Pagal smurto rūšis šalies skaičiai užpernai pasiskirstė taip: 

  • Fizinis smurtas – 1290,  
  • Nepriežiūra – 847, 
  • Psichologinis smurtas – 303,  
  • Seksualinis smurtas – 153. 

2019 metais Lietuvoje iš viso buvo 3843 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas. Pagal lytį: mergaitės – 1651, berniukai – 2192. 

Pagal smurto rūšis šalies skaičiai pernai pasiskirstė taip: 

  • Fizinis smurtas – 1870, 
  • Nepriežiūra – 1342, 
  • Psichologinis smurtas – 408, 
  • Seksualinis smurtas – 223. 

Per pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso buvo 2108 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas. 

Pagal lytį: mergaitės – 939, berniukai – 1169. 

Pagal smurto rūšis šalies skaičiai šiemet pasiskirstė taip: 

  • Fizinis smurtas – 1104, 
  • Nepriežiūra – 732, 
  • Psichologinis smurtas – 140, 
  • Seksualinis smurtas – 132. 

Dažniausiai fizinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais) 

  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 91; 4-6 m. – 99; 7-9 m. – 185; 10-14 m. – 545; 15-17 m. – 370. 
  • 2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 59; 4-6 m. – 99; 7-9 m. – 250; 10-14 m. – 840; 15-17 m. – 622. 
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 43; 4-6 m. – 100; 7-9 m. – 159; 10-14 m. – 468; 15-17 m. – 334.  Dažniausiai nepriežiūrą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais) 
  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 224; 4-6 m. – 138; 7-9 m. – 134; 10-14 m. – 214; 15-17 m. – 137. 
  • 2019 m.  pagal amžių: 0-3 m.- 335; 4-6 m. – 198; 7-9 m. – 241; 10-14 m. – 359; 15-17 m. – 209. 
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 168; 4-6 m. – 113; 7-9 m. – 123; 10-14 m. – 207; 15-17 m. – 121.  Dažniausiai psichologinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais) 
  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 33; 4-6 m. – 34; 7-9 m. – 60; 10-14 m. – 108; 15-17 m. – 68. 
  • 2019 m.  pagal amžių: 0-3 m. – 31; 4-6 m. – 38; 7-9 m. – 62; 10-14 m. – 169; 15-17 m. – 108. 
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 9; 4-6 m. – 7; 7-9 m. – 21; 10-14 m. – 65; 15-17 m. – 38.  Dažniausiai seksualinį smurtą patiria 10-14 metų amžiaus vaikai (2018, 2019, 2020 metais) 
  • 2018 m. pagal amžių: 0-3 m. – 5; 4-6 m. – 15; 7-9 m. – 29; 10-14 m. – 59; 15-17 m. – 45. 
  • 2019 m. pagal amžių: 0-3 m. – 5; 4-6 m. – 26; 7-9 m. – 37; 10-14 m. – 91; 15-17 m. – 64. 
  • 2020 m. 9 mėn. laikotarpiu pagal amžių: 0-3 m. – 4; 4-6 m. – 11; 7-9 m. – 18; 10-14 m. – 55; 15-17 m. – 44.  Fizinį smurtą   2018 m. miesto vietovėse patyrė 826 vaikai, o kaimo vietovėse 464 vaikai;   2019 m. miesto vietovėse 1235 vaikai, o kaimo vietovėse 635 vaikai;   2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 784 vaikai, o kaimo vietovėse 320 vaikų.  Nepriežiūrą   2018 m. miesto vietovėse  patyrė 433 vaikai, o kaimo vietovėse 414 vaikai;   2019 m. miesto vietovėse 767 vaikai, o kaimo vietovėse 575 vaikai;   2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 471 vaikas, o kaimo vietovėse 261 vaikas.  Psichologinį smurtą   2018 m. miesto vietovėse  patyrė 170 vaikų, o kaimo vietovėse 133 vaikai;   2019 m. miesto vietovėse 249 vaikai, o kaimo vietovėse 159 vaikai;   2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 101 vaikas, o kaimo vietovėse 39 vaikai.  Seksualinį smurtą   2018 m. miesto vietovėse patyrė 89 vaikai, o kaimo vietovėse 64 vaikai;  
  • 2019 m. miesto vietovėse 145 vaikai, o kaimo vietovėse 78 vaikai;  
  • 2020 m. (9 mėn.) miesto vietovėse 78 vaikai, o kaimo vietovėse 54 vaikai.

Informaciją parengė:

Greta Bliutaitė
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
(Klaipėdos ir Tauragės apskričių klausimai)
El. p. greta.bliutaite@vaikoteises.lt

Informacija atnaujinta 2020-10-16 15:26
lt
en ru