Ieškoti

Iš viso rezultatų:

Susitikimas su istoriku, dr. Sauliumi Kaubriu "Vietos savivalda Lietuvoje 1918-1939 m.:auksinio standarto beieškant"

image
Data: 2022 m. lapkričio 18 d. 17:00 - 18:00 Vieta: Palangos viešoji biblioteka, Vytauto g. 61 Kategorija: Susitikimai

 

Lapkričio 18 d. (penktadienį) 17.00 val. Lietuvos Nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką (Vytauto g. 61), kur vyks susitikimas su Vilniaus universiteto istoriku dr. Sauliumi Kaubriu. Tai jau septintasis rudens sezono susitikimų ciklo renginys. Lapkričio 5 d. Palangos miesto savivaldai suėjo 90 metų, tad šiai sukakčiai paminėti kviečiame į paskaitą apie vietos savivaldą Lietuvoje 1918-1939 m., ieškosime ausinio standarto, o tuo pačiu simboliškai aptarsime Palangos miesto savivaldos atvejį.

1932 m. lapkričio 5 d. Vietos savivaldybės įstatymo pakeitimu Palangai suteiktos antraeilio miesto teisės, o gruodžio 22 d. priimtu Kurortų įstatymu Palanga tapo „pirmos grupės“ kurortu. 1933 m. sausio 18 d. pirmajame Palangos miesto tarybos posėdyje išrinktas pirmasis Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas (1861-1944).

Tarpukario Lietuvoje veikė  apie 300 skirtingų teritorinių – administracinių posistemių – miestų, apskričių, valsčių, nors pastaroji imtis nebuvo stabili (aptariamuoju laikotarpiu būta valsčių, kaimų „pasivaikščiojimų“, naikinimo, sujungimo precedentų). Paskaitoje bus pristatomos Lietuvoje veikusių vietos savivaldos institutų teisinio reguliavimo charakteristikos, remiantis  1919 m., 1929 m. ir 1931 m. vietos savivaldybių įstatymų nuostatų analize. Pastarųjų įstatymų priėmimas greičiausiai paliudijo siekį optimizuoti  šių institucijų sklaidos modelį bei išgryninti jų veiklos perspektyvas. Visgi manytina, kad šios intencijos ne visada išvengė vidinio susipriešinimo, nesusikalbėjimo žymės.

Taip pat bus apžvelgtos vietos savivaldos institucijų formavimo peripetijos – pastaruoju metu vykusios aštuonios rinkiminės kampanijos išryškino tiek specifinius vietos savivaldybių gimties niuansus, tiek ir rutininius jų tapsmo momentus. Pripažintina, kad rinkiminės akcijos ne visada tapdavo visuomenės sutelkimo įrodymais – pavieniais atvejais buvo stebimos visuomenės apatiškumo, inertiškumo apraiškos, liudydamos visuomenės pilietiškumo mokyklos nenaudai.

Vietos savivaldos institucijų veikimo praktikos apėmė labai platų darbų ir rūpesčių barą – nuo rūpinimosi mokyklų gerove iki vietos kelių tvarkymo, turgaviečių priežiūros ir kt. Ne visada aptariamųjų rūpesčių našta buvo pakeliama - stokota finansinių išteklių, sumanesnės vadybos gebėjimų, o ir pagaliau, tinkamų administratorių imtis nebuvo gausi. Savivaldybininkų sąstato duomenų analizė leistų manyti, kad visgi didžiosios jų dalies kvalifikacinės galios užtikrino gana sklandų vietos savivaldos funkcijų realizavimą, tačiau jų gretose būta ir atsitiktinių „pakeleivių“ (menkos reputacijos, nepakankamo išsilavinimo). Atrodo, kad pastarieji netapo deguto šaukštu medaus statinėje...

Dr. Saulius Kaubrys - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Stažavo ir dėstė Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Austrijos universitetuose. Mokslinių tyrimų sritys - tautinės mažumos Rytų ir Vidurio Europoje, Lietuvos istorija 1918–1940 m. Pastaraisiais dešimtmečiais parengė dešimtis monografijų ir studijų, mokslo straipsnių, mokslinių tyrimų.

Vietų skaičius ribotas, prašome registruotis el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt