Aplinka0

Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabdyti ar panaikinti valstybių, siekiančių sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą, pasiektą pažangą.

Dėl COVID-19 pandemijos plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, tokių kaip vienkartinės pirštinės, kaukės ir prijuostės, naudojimas pasaulio šalyse padidėjo. Siekiant apriboti viruso plitimą, daugumą medicinos ir apsaugos priemonių po naudojimo tenka sunaikinti.

Pandemijos metu tarp susidariusių medicininių atliekų taip pat patenka daugybė kitų medžiagų, įskaitant tvarsčius, infekcinius tamponus, vatos gabalėlius, skalbinius, skalpelius, adatas ir net kraują. Kai kuriais atvejais net valgymui naudojami indai laikomi pavojingomis atliekomis.

„Fact.MR.“ rinkos analitikai skaičiuoja, kad vien pasaulinė medicininių atliekų tvarkymo rinka 2019 metais buvo vertinama 14 mlrd. eurų, o 2025-ųjų pabaigoje jos vertė pasieks 19,5 mlrd. eurų. Analitikų skaičiavimais, vidutiniškai daugiau kaip 30 proc. medicininių atliekų sudaro plastikinės pakuotės, taip pat ir pati tara.

Jau skelbta, kad, kovojant su koronavirusu, apsaugos priemonėms, kurios anksčiau ar vėliau vis tiek virs atliekomis, įsigyti Lietuvoje nuo sausio iki šių metų birželio buvo sudaryta sutarčių už 84,4 mln. eurų.

Tačiau ne tik medicinos įstaigos yra atsakingos už tokių atliekų tvarkymą. Prekybos centrai, viešbučiai, sporto salės, stadionai ir oro uostai taip pat telkia pastangas užtikrinti visuomenės saugumą – ir tai taip pat lemia augantį medicininių atliekų kiekį bei tvarkymo poreikį.

„Lietuvoje matome tas pačias tendencijas: plastiko pakuočių paklausa padidėjo mažmeninės prekybos sektoriuje, nes klientai ir prekybininkai, norėdami išvengti viruso, vengė palaidų produktų. Iki šiol dar daug daržovių, vaisių ir kepinių yra dedami į plastiką ir patys prekybos tinklai nebeskatina naudotis daugkartinio naudojimo maišais. Prekyba internetu taip pat stipriai populiarėja ir sukuria vis daugiau plastikinių ir popierinių pakuočių atliekų“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Maža to, pandemijos metu daugelis restoranų ir greito maisto tinklų ėmėsi išvežimo į namus ar biurą paslaugos ir tokiu būdu taip pat sukuria kalną vienkartinių indų ir pakuočių. Pagrindiniai rinkos žaidėjai, tokie kaip greitojo maitinimo restoranai „Starbucks“, „Dunkin“ ir „McDonald’s“, jau pirmosiomis pandemijos savaitėmis uždraudė atsinešti asmeninius puodelius ir daugiau užsisakė vienkartinio naudojimo.

Kai kuriose šalyse ir JAV valstijose plastikinių maišelių draudimai buvo panaikinti arba atidėti dėl higienos baimės renkantis daugkartinio naudojimo alternatyvas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybė nuo 2020 metų balandžio iki spalio atšaukė vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių draudimą, kad tiekimo grandinės turėtų pakankamai laiko įsigyti alternatyvių medžiagų vienkartiniams šiaudeliams ir kitiems gaminiams gaminti.

Tailandas, kuris šių metų sausio mėnesį uždraudė vienkartinius plastikinius maišelius didžiausiose parduotuvėse ir planavo sumažinti plastiko atliekas 2020 metais, dabar tikisi, kad jų padaugės net 30 procentų. Vien balandį Tailandas suvartojo 62 proc. daugiau plastiko gaminių nei prieš metus, dauguma plastiko buvo užteršta maisto pakuotėmis, kurias nėra lengva perdirbti.

Yra ir kitų svarbių priežasčių, skatinančių vartoti plastiko gaminius. Dėl smukusios naftos paklausos ir kainos plastiko gaminių (dauguma jų yra gaminami iš naftos) gamybos išlaidos taip pat sumažėjo, todėl naujų plastikinių gaminių gamyba tapo pigesnė nei bet kada anksčiau. JAV vis daugiau gamyklų imasi vienkartinio plastiko gaminių gamybos. Iki rekordinių žemumų sumažėjus perdirbto plastiko paklausai, uždaromos jį perdirbančios įmonės ir tai reiškia, kad vis daugiau perdirbamo plastiko pateks į sąvartynus.

Stulbinantis atliekų kiekis

Nors prireiks daugiau laiko tiksliai sužinoti, kiek papildomų plastikinių atliekų susidarė dėl pandemijos sukeltos krizės, preliminarūs duomenys – stulbinantys.

Kinijoje Uhano ligoninės protrūkio viršūnėje per dieną susidarydavo daugiau nei 240 tonų atliekų, palyginti su 40 tonų įprastu metu. Remiantis šiais duomenimis, prognozuojama, kad dėl COVID-19 JAV per du mėnesius galėtų susidaryti tiek medicininių atliekų, kiek susidaro paprastai per metus.

Milžiniškus atliekų kiekius sukaupia ir gyventojai. Kinijoje kasdien gaminamų veido kaukių kiekis vasario mėnesį išaugo iki 116 mln. tonų, t. y., 12 kartų daugiau nei sausį. Per pandemijos piko protrūkį šimtai tonų išmestų kauk

Pranešimas spaudai 2019 m. lapkričio 8 d.

Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose?

Plastikai sudaro apie penktadalį visų elektros ir elektroninėje įrangoje esančių medžiagų, daugumos jų negalima utilizuoti ir pakartotinai naudoti. Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose, kokią tai daro įtaką ekonomikai, vartotojams ir kodėl taip svarbu, kad visuomenė dalyvautų žiedinėje ekonomikoje?

Plastiko yra visur: mūsų drabužiuose, transporto priemonėse, elektroniniuose prietaisuose, statybinėse medžiagose, jo gali būti net maiste ar geriamajame vandenyje. Maža to, turime didelę priklausomybę nuo pirminių (iškastinių) žaliavų, mažą plastikų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą bei didelę plastikų taršą aplinkoje.

Pasibaigus elektros ir elektroninės įrangos naudojimo laikui, kai kurios jos dalys yra perdirbamos, naudojamos pakartotinai arba atnaujinamos. Tačiau elektroninės įrangos plastiko atliekas dažnai sudėtinga perdirbti. Šiaurės ministrų tarybos duomenimis, plastikai sudaro apie 20 proc. visų elektronikoje esančių medžiagų, tačiau daugumos jų negalima utilizuoti ir pakartotinai naudoti.

Skaičiuojama, kad iš daugiau nei 12 mln. tonų elektronikos atliekų, EK prognozėmis, susidarysiančių 2020 metais Europoje (ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje), 2,5 mln. tonų arba 23 proc. bus plastiko atliekos. Šių atliekų kiekis bus toks, kaip 62,5 tūkst. pilnai pakrautų 40 tonų sunkvežimių grandinė nuo Romos iki Frankfurto, o į sąvartyną patenkančių plastikų, esančio elektronikos įrenginiuose, kiekis bus 2,5 karto didesnis nei 2000 -aisiais.

„Plastiko apstu kiekvieno žmogaus buityje, jo gausu ir stambioje elektroninėje įrangoje, ir smulkiuose elektroniniuose įrenginiuose kaip mobilusis telefonas, kompiuteris, plaukų džiovintuvas, dantų šepetukas ar žaislas, kuriuose montuojamos ir nešiojamosios baterijos. Deja, smulki elektroninė įranga vis dar patenka į buitinių atliekų konteinerius ir teršia mūsų aplinką. Dėl to itin svarbu, kad naudojimui netinkama elektronika būtų surinkta atskirai ir atiduota perdirbimui“, – teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Kodėl svarbu perdirbti plastiką?

Pernai pavasarį startavęs Jungtinių Tautų remiamas ir EK finansuojamas projektas „Horizon 2020“ atkreipė dėmesį į Švedijos ataskaitą, kad šiuo metu visame pasaulyje tik dešimtadalis aukštesnės kokybės plastikų, esančių ilgalaikio vartojimo prekėse, yra atgaunama ir perdirbama ir tai yra gerokai per mažai, palyginti su 50–90 proc. metalo ir stiklo perdirbimo rodikliais.

Dėl to EK siekia didinti vartotojų ir gamintojų sąmoningumą keičiant jų požiūrį į perdirbtą plastiką ir geresnį jo įsisavinimą rinkoje. Norima, kad gamintojai ir vartotojai aktyviau dalyvautų žiedinėje ekonomikoje: gamintojai kurtų gaminius, kuriuose esančias plastiko detales būtų galima lengvai perdirbti, ir naujų gaminių gamyboje panaudotų perdirbtą plastiką, o vartotojai reikalautų elektronikos gaminių iš perdirbto plastiko.

Plastiko perdirbimas turėtų įtakos atliekų sistemoms (Europoje maždaug 31 proc. plastiko atliekų vis dar patenka į sąvartynus, o 39 proc. – sudeginama), o kiekviena perdirbta plastiko tona padėtų išvengti iki 3 tonų išmetamo CO2, susidarančio gaminant naują plastiką. Skaičiuojama, kad elektroninės įrangos poveikis aplinkai būtų penktadaliu mažesnis, jei įranga pagaminta iš perdirbto plastiko, skelbia Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American Association For the Advancement of Science) šaltinis www.eurekalert.org.

Kita vertus, kaip paaiškėjo EK finansuojamo projekto metu, gaminti elektroniką, kurioje yra aukštos kokybės perdirbto plastiko, gamintojams yra ekonomiškai naudinga, o gaminiai yra tokie pat ilgaamžiai ir patvarūs kaip ir tie, kurių sudėtyje yra pirminio plastiko, skelbia www.eurekalert.org. O vartotojų apklausa parodė, kad pusė respondentų nežinojo, ar kada nors pirko įrenginį, kuriame yra perdirbto plastiko. Iš 25 proc., kurie atsakė į klausimą „taip“, 86 proc. nepastebėjo jokio kokybės, išvaizdos ar veikimo skirtumo. 95 proc. apklausos dalyvių, kuriems buvo pateikta informacija apie perdirbtų plastiko dalių naudojimo įtaką sveikatai ir aplinkai, patvirtino, kad jie pirktų gaminius iš perdirbto plastiko.

Masalienė primena, kad visos elektronikos atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, nes į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios atliekos gali užteršti pavojingomis toksiškomis medžiagomis. Informaciją, kur ir kaip gyventojai gali atiduoti elektronikos atliekas, galima rasti tam skirtoje svetainėje www.atliekos.lt. Taip pat dėl šių atliekų galima kreiptis į Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociaciją (www.eei.lt) tel. 8-600 90030 arba el. paštu info@eei.lt.

Daugiau informacijos:
Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių vadovė
______________________________

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)
Mob. tel.: +370 620 10115
El. paštas: virginija@gia.lt
www.gia.lt; www.eei.lt

Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?

Bendrovės „Think light“ vadovas Andrius Kleiza teigia, kad dažniausiai išmaniąsias sistemas gyventojai keičia remontų metu.

 „Projektuose naudojame labai aukštos kokybės gaminius, nes dirbame su gyvenamaisiais būstais, kur patikimumas yra aukščiausias prioritetas. Naudojamų gaminių tarnavimo laikas yra 15-20 metų, tačiau dažniausiai vartotojai, renovuodami būstus, pilnai atnaujina valdymo sistemas kas 10-15 metų. Atnaujinimų priežastis – naujesnis ir geresnis funkcionalumas“, — sako A. Kleiza.

Pasak jo, renovacijos metu atnaujinama programinė įranga ir dalis prietaisų.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio teigimu, šiuo metu patikimi gaminiai puikiausiai veikia 15-20 metų. Žvelgiant iš kokybės ir ilgaamžiškumo pusės – profesionalaus lygio pastatų automatika greičiau pasens morališkai nei suges.

„Po tiek laiko jų taisyti tiesiog nebėra prasmės – įranga keičiama naujos kartos gaminiais. Taip būstui pridedama papildomo naujo funkcionalumo, susijusio su kintančiu gyvenimo būdu, poreikiais“, — sako R. Skurdenis.

Tendencijos rodo, kad net 99,9 proc. atvejų gaminys keičiamas, nes logistikos ir remonto kaštai yra didesni nei naujo gaminio įdiegimas. „Šiuo atveju nuo vartotojo nepriklauso ar daiktą remontuoti, ar jį keisti kitu – tai nusprendžia gamintojas, kuris tuo pačiu rūpinasi ir saugumo užtikrinimu“, — teigia „Jung Vilnius“ vadovas.

Paklaustas apie tokių atliekų tvarkymą šio centro vadovas pasakoja, kad tokie įrenginiai kaip, pavyzdžiui, jungiklis ar kištukinis lizdas, kurių negalima suremontuoti, utilizuojami Lietuvoje, o sudėtingi gaminiai siunčiami į gamyklą Vokietijoje. Čia analizuojamos gedimo priežastys ir gauta informacija naudojama gaminių tobulinimui. Vėliau gaminys utilizuojamas taip, kaip to reikalauja šalies įstatymai.

Senas įrenginys — ne atlieka, o žaliava

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė pažymi, kad naujos technologijos dažnai būna vienas iš skatinančių veiksnių pakeisti turimą elektros ir elektroninę įrangą naujesne, nors neretai įrenginiai dar tinkami naudoti.

„Senas įrenginys toli gražu iškart netampa atlieka. Kartais užtenka nedidelio remonto ir elektronika tarnauja dar daug metų. Kita vertus, visuomet yra vartotojų, kurie dairosi pigiau įsigyti dar veikiančią naudotą techniką. Tuo atveju, kai vis tik norima atsikratyti turima elektronine įranga, būtina pasirūpinti, kad ji patektų pas atliekų tvarkytojus. Jei nežinote, kur priduoti senus elektronikos prietaisus, informacijos ieškokite www.atliekos.lt arba www.eei.lt“, – sako V. Masalienė.

Tinkamai išrūšiuotos ir perdirbtos elektronikos, kurioje dažnai yra nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių, atliekos tampa žaliavomis naujiems gaminiams kurti, taupomi gamtos ištekliai ir daromas mažesnis poveikis aplinkai.

Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir perdirbimą numato ES direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva. Pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą 2019 metais turi būti sutvarkyta 60 proc. Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos, jei yra įsteigta pakankamai vietų šioms atliekoms surinkti.

Daugiau informacijos:

Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių ekspertė
Aplinkos apsaugos institutas
tel. +370 620 10115
el. paštas: info@apai.lt

Pranešimas spaudai 2019 m. lapkričio 28 d.

Atvėsus orams pastebimai sumažėja naudotos alyvos pridavimas

Dėl užklupusių šalčių automobilių naudotos alyvos pridavimas pastebimai sumažėja. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis automobilių alyvos atliekų.

Daugiausiai automobilių naudotos alyvos susidaro transporto techninės priežiūros ir remonto įmonėse automobilių savininkams keičiant tepalą. Būtent iš autoservisų daugiausia panaudoto tepalo patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus.

„Su šaltuoju metų sezonu pastebimai ir sumažėja alyvos atliekų pridavimas, nes naudotą tepalą naudoja patalpų šildymui, neretai to atvėsus orams griebiasi ir gyventojai“, – teigia atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Anot jos, alyvos atliekos Lietuvoje turi neigiamą rinkos vertę, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Nepaisant to, naudotą tepalą priduodančių gyventojų taip pat yra.

„Tai rodo, kad gyventojų sąmoningumas po truputį auga, alyvos atliekos nepilamos į gruntą ar neteisėtai sudeginamos, nedaroma žala gamtai ir žmonėms“, – sako K. Štelmokaitienė.

Ką rodo skaičiai?

Duomenų, kaip Lietuvai sekėsi tvarkyti automobilių naudotą alyvą 2018 metais, kol kas nėra. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017-aisiais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pateikė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016 metais – 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta ir eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst. tonų (26 proc. ir 24 proc. nuo viso rinkai pateikto kiekio).

„Gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos organizuoja naudotos alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas. Vis tik teisinis reglamentavimas negali užtikrinti tinkamo naudotos alyvos sutvarkymo“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Specialistų vertinimu, dėl šešėlio realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis gali siekti iki 25-30 tūkst. tonų per metus, o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų naudoto tepalo.

Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.  

Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.

Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitos atliekos, kaip kuro ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, ir pan., kurios irgi turi patekti tik pas šių atliekų tvarkytojus.

Autoservisai, kaip tinkamai rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo, informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą, skatinami Gamintojų ir importuotojų asociacijos kasmet vykdomų aplinkosaugos projektų „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu.

Gyventojai informaciją, kur priduoti alyvos atliekas, gali rasti www.atliekos.lt arba tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt).

Daugiau informacijos:

Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių vadovė

_______________________________

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)
Mob. tel.: +370 620 10115
El. paštas: virginija@gia.lt; www.eei.lt

Pranešimas spaudai 2019 m. gruodžio 11 d.

Kas atsitinka su naudotais automobilių filtrais ir amortizatoriais?

Automobilių remonto ir ardymo metu susidaro nemaža dalis atliekų, kurios laikomos pavojingomis. Kas atsitinka su naudotais automobilių filtrais ir amortizatoriais bei kitomis atliekomis? Kodėl perdirbimas yra tinkamiausias būdas atsikratyti netinkamomis naudojimui automobilių detalėmis? 

Pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama naudota alyva, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų bei oro filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai, oro pagalvės, aušinamieji skysčiai ir panašiai. Į pavojingų atliekų sąrašą šios automobilių atliekos patenka dėl jose esančių pavojingų cheminių medžiagų.

Pavyzdžiui, variklių alyvoje (ji gaminama iš bazinės alyvos, o pastaroji išgaunama iš naftos) yra gausu sunkiųjų metalų, kaip varis, cinkas ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Alyvos yra ir automobilių kuro bei tepalų filtruose, kurių sudėtyje taip pat yra metalo ir filtruojančios medžiagos, po filtrų naudojimo irgi lieka kuro likučių.

„Išmetus panaudotus kuro, tepalų ir oro filtrus į aplinką, užteršiamas gruntas, o per jį ir vanduo. Kai automobilių alyva ir filtrai neteisėtai yra deginami, ne tik kad išsiskiria sunkieji metalai ir pavojingi cheminiai junginiai, sukeliantys kvėpavimo takų ligas, bet ir kyla realus sprogimo pavojus. Dėl to autoservisai ir automobilius remontuojantys gyventojai turi pasirūpinti, kad automobilių atliekos patektų pas atliekų tvarkytojus. Perdirbimas yra vienintelis būdas tinkamai atsikratyti pavojingomis automobilių atliekomis“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Kaip perdirbamos atliekos?

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė teigia, kad atliekų tvarkytojai iš kuro ir tepalų filtrų atskiria kuro ir tepalo likučius, metalą ir filtruojančią medžiagą, o perdirbant oro filtrus – plastmasę ir filtruojančias medžiagas.

„Tuomet filtrai sumalami ir susmulkinami iki tam tikros frakcijos. Metalas keliauja į lydymo krosnis ir prikeliamas naujam gyvenimui, alyva arba regeneruojama, arba sudeginama energijai gauti. Kitos filtrų atliekos dažniausiai taip pat yra panaudojamos energijai gauti jas saugiai sudeginant specialiuose sertifikuotuose ir tam pritaikytuose įrenginiuose. Perdirbant atliekas, ne tik tausojame aplinką ir gamtos išteklius, bet ir taupome energiją bei kitas sąnaudas “, – teigia K. Štelmokaitienė.

Alyva iš senų amortizatorių taip pat pašalinama specialia įranga, ji, kaip ir išgaunamas metalas, yra perdirbama arba panaudojama energijai gauti.

Daugiausia filtrų ir amortizatorių, kaip ir kitų automobilinių atliekų, susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų įmonėse. Gyventojai vis rečiau keičia šias detales namuose, o viena iš priežasčių – tam būtina turėti įrankius.

Kur atiduoti atliekas?

V. Masalienė primena, kad automobilių atliekų jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius.

„Yra keletas būdų, kaip tinkamai atsikratyti automobilių atliekomis. Susidariusias atliekas galima perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. Jei asmenys naudojasi autoservisų paslaugomis, automobilių atliekos jame ir turi likti. Remontuojant automobilius savarankiškai, naudotų filtrų, amortizatorių ir kitas atliekas galima pristatyti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba šių atliekų tvarkytojams. Prieš vežant atliekas į aikštelę, vertėtų pasitikslinti, kokiomis sąlygomis ir kokias atliekas savivaldybės aikštelė priima. Atliekų tvarkytojų ir atliekų surinkimo aikštelių sąrašą galima rasti www.atliekos.lt“, – pataria Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.

Specialistai rekomenduoja automobilių filtrus pakeisti laiku tiek dėl mažesnių sąnaudų, tiek dėl geresnio automobilio darbo. Pavyzdžiui, gerai veikiantys kuro ir tepalų filtrai kelia mažiau rūpesčių užkuriant automobilį per šalčius. Automobilių amortizatoriai gali būti paveikti šalčių ar pragraužti druskos, todėl „mirštantys“ amortizatoriai gali sukelti realų pavojų kelyje.

Pagal teisės aktus per metus turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų į Lietuvos rinką atskirai patiektų amortizatorių ir filtrų. Jų, kaip ir kitų transporto priemonių atliekų surinkimą ir tvarkymą, finansuoja gamintojai ir importuotojai.

2018 metais Gamintojų ir importuotojų asociacijos nariai vidaus rinkai atskirai patiekė 594 tonas vidaus degimo variklių degalų ir tepalų bei oro filtrų (sutvarkė 479 tonas), o rinkai patiektų automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių kiekis sudarė beveik 432 tonas (sutvarkytų – 348 tonas).

Daugiau informacijos:
Virginija Žygienė
Viešųjų ryšių vadovė

_______________________________

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VŠĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)
Mob. tel.: +370 620 10115
El. paštas: virginija@gia.lt
www.gia.lt; www.eei.lt

Atėjus žiemos sezonui pastebimai sumažėja naudotos automobilių alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams. Pagrindinė to priežastis – naudotu tepalu neteisėtai šildomos kai kurių autoservisų ir įmonių patalpos, juo šildyti namus nevengia ir žmonės. Kodėl iš kaminų į aplinką rūkstanti automobilių alyva kenksminga aplinkai ir žmonėms?

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų. Kur dingsta alyvos atliekos, nepatenkančios pas atliekų tvarkytojus, ir tepalas, į Lietuvą įvežamas nelegaliai?

Alyvą į Lietuvą importuojančios bendrovės „P. Markevičius ir Ko“ tiekimo produktų inžinierius Darius Šeštakauskas sako, kad žiemos sezonu naudota alyva tampa didele problema, nes didelis jos kiekis nelegaliai sudeginamas.

„Kai šaltuoju periodu už šešėlinėje rinkoje už panaudotą tepalą dar mokama pinigų, naudota alyva nepatenka pas atliekų tvarkytoją, nes jam už šių atliekų pridavimą reikės dar ir sumokėti. Tokia situacija šalyje jau yra daug metų, todėl klausimas, kaip padaryti, kad būtų nenaudinga parduoti alyvą deginimui, yra itin aktualus“, – teigia D. Šeštakauskas.

Tai, kad žiemą naudotas tepalas sukaupiamas deginimui, mini ir atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. Pasak jos, itin dažnai alyvos atliekos deginamos krosnyse, šildant patalpas.

„Vartotojai nusiperka naujas krosnis su sertifikatais, kurie nurodo technines įrangos savybes ir taikymą. Tačiau atliekas deginti turi teisę tik atliekų tvarkymo įmonės, turinčios leidimus šiai veiklai, teršalų valymo įrangą ir nepažeidžiant Lietuvos aplinkosaugos teisės aktų bei neteršiant aplinkos“, – sako K. Štelmokaitienė.

Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 eurų iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 eurų iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 eurų iki 2 tūkst. eurų.

Kodėl deginimas kenkia?

Specialistai sako, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje. Maža to, jos kelia pavojų žmogaus sveikatai.

„Dėl alyvos deginimo buitinėse krosnyse į aplinką išsiskiriantis anglies dioksidas (CO2) skatina klimato atšilimą. Aplinkos tarša didėja ir dėl sunkiųjų metalų mikrodalelių, kurių neišgaudo naudojamos krosnys. Skaičiuojama, kad mobilusis transportas išskiria į aplinką apie 30 proc. CO2, likusią dalį – šildymas, pramonė“, – kalba D. Šeštakauskas.

Aplinką ypač teršia deginama transporto priemonių variklių alyva, nes ji, kaip ir automobilių filtrai, yra ypač užteršta.

„Pramoniniai automobilių filtrai nesugaudo mikrodalelių, jų nemato ir žmogaus akis. Tai reiškia, kad po automobilių eksploatacijos, kurios metu alyva yra filtruojama, ji vis tiek turi pakankamai mikrodalelių, kurios neliks krosnyje, o pateks į aplinką. Metalų mikrodalelės per kvėpavimo takus gali patekti į žmogaus kraują ir kauptis kepenyse ar inkstuose“, – sako alyvą į Lietuvą importuojančios įmonės specialistas.

Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas. Tačiau alyvos atliekų regeneravimas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus, leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad naudotas automobilių tepalas teršia aplinką ne tik dėl jame esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.

„Automobilių atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Ar tai būtų naudotas tepalas, ar kitos automobilių atliekos (vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai, padangos, plastikas ir kt.) turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Daugiausia šių atliekų susidaro automobilių techninės apžiūros ir remonto įmonėse“, – teigia GIA vadovė.

Beje, Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir partneriais, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas autoservisams rūšiuoti, rinkti ir priduoti atliekas, nuo 2020 metų spalio iki šių metų kovo vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Dalyvauti projekte užsiregistravo 366 autoservisai, o jame dalyvavęs autoservisas per tris šio etapo mėnesius pridavė vidutiniškai po pusę tonos naudotų tepalų.

Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų tvarkytojų ir atliekų priėmimo aikštelių sąrašą, atliekų priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt.

Viešųjų ryšių vadovė
Virginija Žygienė
Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)
VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)

Kiekvienas vairuojantis automobilį puikiai žino, kad šaltis gali visiškai numarinti akumuliatorių ir transporto priemonė ne tik neužsives, bet dar ir teks pirkti naują akumuliatorių. Kur priduoti seną automobilio akumuliatorių, pavojingą atlieką dėl esančių sunkiųjų metalų ir elektrolito?

Automobilių akumuliatoriai, priklausomai nuo klimato zonos, gali tarnauti nuo maždaug 3 iki 10 metų. Vis tik atėję šalčiai neretai primena, kad pats laikas keisti akumuliatorių ir tuomet kyla klausimų, kur priduoti netinkamą naudojimui.

„Daugiausia akumuliatorių, kaip ir kitų automobilinių atliekų, susidaro autoservisuose ar automobilių dirbtuvėse, kur dažniausiai transporto priemonių vairuotojai senus akumuliatorius ir keičia į naujus. Tokiais atvejais automobilių savininkams rūpesčių, kur priduoti seną akumuliatorių, nekyla. Tačiau senus automobilių akumuliatorius galima nuvežti ir atliekų tvarkytojams bei už tai gauti atlygį, nes ši atlieka patenka tarp teigiamą rinkos vertę turinčių automobilinių atliekų. Savivaldybių stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kurių visoje Lietuvoje yra arti 100. akumuliatorius priima nemokamai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Dar vienas būdas – perkant naują akumuliatorių seną palikti jų pardavimo vietose ir net tikėtis, kad gausite  nuolaidą įsigyjant naują. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkytojus ir automobilių akumuliatorių bei kitų atliekų priėmimo sąlygas galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt. 

„Būtina žinoti, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai iš gyventojų priimti ne tik akumuliatorius, bet ir visas kitas paslaugų teikimo metu susidariusias atliekas, kaip alyva, vidaus degimo variklių degalų, tepalų, oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, padangos ir pan. Šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama“, – A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Akumuliatoriai skaičiais

Didžiausia Lietuvoje lengvųjų automobilių ir sunkvežimių atsarginėmis dalimis prekybos bendrovė „Inter Cars Lietuva“ skaičiuoja, kad klientai į įmonės filialus (platinimo vietas) 2019 metais pristatė apie 1 600 senų akumuliatorių, o pernai jų skaičius išaugo iki 1 800.

„Dauguma klientų patys akumuliatorių nekeičia, o važiuoja šių darbų atlikti į specializuotus servisus ar dirbtuves, kur ir palieka seną akumuliatorių. Pastebime, kad labiausiai išaugo akumuliatorius grąžinančių įmonių skaičius, t. y., būtent automobilių servisai pagal klientų užsakymą perka naują ir vėliau grąžina seną akumuliatorių, – sako „Inter Cars Lietuva“ atstovai. – Laikantis teisės aktų reikalavimų „Inter Cars Lietuva“ visus grąžintus senus akumuliatorius perduoda licencijuotiems pavojingų atliekų tvarkytojams. Taip pat įmonė mielai dalyvauja visose akcijose, skatinančiose klientus atsakingai tvarkyti akumuliatorius ir kitas atliekas.“

Gamintojų ir importuotojų asociacija nuo pernai spalio iki šių metų balandžio pabaigos autoservisuose vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Iš servisų surinktos atliekos perduodamos pavojingų atliekų tvarkymo bendrovei „Atliekų tvarkymo centras“, kuri pasirūpina tinkamu atliekų sutvarkymu.

„Automobilių akumuliatorius yra atlieka, kurios beveik 100 proc. sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo metu saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis vėliau panaudojami dar kartą gamyboje“, – sako „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas užduotis nuo 2016 metų gamintojams ir importuotojams privaloma surinkti ir perdirbti 45 proc. visų einamaisiais metais Lietuvos rinkai patiektų automobilių akumuliatorių ir baterijų. 2020 metais GIA nariai rinkai patiekė apie 1 370 tonų automobilinių akumuliatorių, o buvo sutvarkyta 620 tonų.