Civilinė metrikacija

INTERESANTAI PRIIMAMI:

I-IV 8.00-11.30 - 13.00-15.00

V 8.00-12.00 

Pietų pertrauka:

12.00-12.45

2019 m. įregistruoti civilinės būklės aktų įrašai: 

Gyventojų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Palangos m. sav. skaičius 2023-01-02

Palangos m. sav. gyv. vietą deklaravusių asmenų skaičius 2023-12-13

Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2023 metais:

Iš viso gyventojų – 19480.

Pateikta prašymų santuokoms –180.

Populiariausi mergaičių vardai: Eva, Veronika, Agota, Sofija, Emilija.

Populiariausi berniukų vardai: Jokūbas, Joris, Ąžuolas, Jonas, Gintaras.

Rečiausi mergaičių vardai: Alisa, Auristėja

Rečiausi berniukų vardai: Lauras, Natas.

 GYVENTOJŲ SKAIČIUS PALANGOJE 2019-2021 m.:

Palangos miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 metais:

sudaryti 277 santuokos įrašai.

• Bendras įregistruotų santuokų skaičius (neįtraukiant apskaitytų ir bažnytinių) – 149;
• LR ir Užsienio piliečių įregistruotų santuokų skaičius (neįtraukiant apskaitytų santuokų) – 18;
• Bažnyčioje sudaryta santuokų – 115.

2017 metais Palangos miesto reprezentacinėse vietose vykusių santuokų suvestinė.

2017 m.  pateiktų prašymų įregistruoti santuoką, kai nė vienas iš sutuoktinių nėra deklaravę gyvenamosios vietos Palangos mieste, suvestinė

Gimimų – 168 įrašai (iš jų atkurti 7 įrašai).

 Iš 168  vaikų:

• Berniukų – 84.
• Mergaičių – 79.
• Pripažintų tėvysčių skaičius – 29.
• Vienišų motinų - 2.
• Jauniausia motina - 15 m.
• Jauniausias tėvas - 18 m.
• Užsienyje gimė 57 vaikai.
• Populiariausi berniukų vardai: Ąžuolas, Lukas, Elijus, Matas, Arijus, Aronas, Jonas
• Populiariausi mergaičių vardai: Ema, Miglė, Adelė, Ieva, Augustė, Lėja, Justė, Tėja
• Suteikti dvigubi vardai: 13 vaikų.
• Ištuokų – 69 įrašai.
• Iš jų užsienyje nutrauktos 2 santuokos.
• Mirčių – 221 įrašų.
• Iš jų užsienyje mirė 8 asmenys.

Pagal Konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis atspausdinta 31.

• Gimimo – 19.
• Santuokos – 11.
• Mirties - 1.

Vardo, pavardės, tautybės keitimas:

    Iš viso - 17

• Pakeistas vardas - 3.
• Pakeista pavardė - 13.
• Pakeistas vardas ir pavardė – 1

2016 METAIS CIVILINĖS METRIKACIJOS SKYRIUJE ĮREGISTRUOTA

2015 METAIS CIVILINĖS METRIKACIJOS SKYRIUJE ĮREGISTRUOTA

2016 METAIS

PALANGOS MIESTO REPREZENTACINĖSE VIETOSE VYKUSIŲ SANTUOKŲ SUVESTINĖ

2015 METAIS

PALANGOS MIESTO REPREZENTACINĖSE VIETOSE VYKUSIŲ SANTUOKŲ SUVESTINĖ

POPULIARIAUSI  2016 m. ĮREGISTRUOTIEMS VAIKAMS SUTEIKTI VARDAI

 Mergaičių: Smiltė, Gabija, Emilija, Justė, Kamilė

 Berniukų: gabrielius, Jonas, Aronas. Dominykas, Kristijonas

RETI  2016 m. ĮREGISTRUOTIEMS VAIKAMS SUTEIKTI VARDAI

 Mergaičių: Matėja, Amira, Guostė, Ausa, Amile, Varvara

 Berniukų: danyal, Jamal, Orentas, Sebastianas, Viligaila, Fiko

POPULIARIAUSI  2015 m. ĮREGISTRUOTIEMS VAIKAMS SUTEIKTI VARDAI

 Mergaičių: Lėja, Amelija, Smiltė, Viltė, Izabelė, Kamilė

 Berniukų: Nedas, Nojus, Domantas, Arijus, Jokūbas, Dominykas, Matas

 RETI  2015 m. ĮREGISTRUOTIEMS VAIKAMS SUTEIKTI VARDAI

 Mergaičių: Areeba, Varvara, Atėnė, Deimilė, Elita, Mila. Signė, Jorūnė

 Berniukų: Edas, Vytautas, Ainaras, Sidas, Aronas, Vijus, Semas, Herkus, Orlandas, Margiris

2015 metais įregistruotų užsienio šalyse gimusių vaikų skaičius:

• Jungtinė Karalystė – 22
• Airija – 8
• Italija  - 1
• Norvegija 11
• Belgija – 1
• Nyderlandai -1
• Austrija – 1
• Švedija – 2
• Danija – 3
• Ukraina – 1
• Baltarusija – 1
• Ekvadoras – 1

Iš viso: 53

1. Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau – vaiko gimimo pažymėjimas).

2. Konsulinės įstaigos turi teisę registruoti vaiko, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą, kai vaiko gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, gavusios vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimą ir užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

3. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu.

4. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu.

5. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą ar konsulinę įstaigą kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Šiame pareiškime apie vaiko gimimą turi būti nurodyta, koks vaikui suteikiamas vardas ir pavardė.

6. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.

Jeigu pareiškimas apie vaiko gimimą gautas praleidus nustatytą gimimo registravimo terminą, vaiko gimimas registruojamas šių taisyklių nustatyta tvarka.

7. Jeigu vaikas gimė laive, taip pat turi būti pateiktas laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys apie vaiko motinos sutuoktinį.

8. Jeigu vaikas gimė užsienyje, turi būti pateikiamas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigos arba kitos kompetentingos institucijos, turinčios teisę patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriame nurodyta vaiko motina, jo gimimo vieta ir data.

9. Jei duomenų apie vaiko tėvus ar vieną iš jų ir (ar) jo (jų) civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, taip pat būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, vaiko motinos buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus ir (ar) vaiko tėvų asmens tapatybės dokumentus.

10. Registruojant rasto vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai kartu su rašytiniu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu pateikiamas policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei vaiko gimimo pažymėjimas.

11. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.

12. Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą.

13. Duomenys apie vaiko tėvus į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:

13.1. moteris įrašoma vaiko motina remiantis vaiko gimimo pažymėjimu ar kitais šiose taisyklėse nurodytais dokumentais, patvirtinančiais vaiko gimimą, arba teismo sprendimu nustatyti motinystę;

13.2. jei vaiko tėvai susituokę, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis;

13.3. jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis;

13.4. jei vaiko motina sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos naujas sutuoktinis;

13.5. jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateikiamas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;

13.6. jei vaiko tėvai nėra susituokę, tačiau pateikiamas notariškai patvirtintas vaiko tėvo ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;

13.7. jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi. Gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašoma: vardas – „nenurodytas“, pavardė – „nenurodyta“;

13.8. civilinės metrikacijos įstaigai registruojant rasto, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis vaiko gimimo pažymėjimu.

14. Vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vieta.

15. Vaiko vardas, pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, taip pat tautybė gimimo įraše įrašomi tokia tvarka:

15.1. jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės arba atvirkščiai); vaikui taip pat gali būti suteikiama vienanarė pavardė, sudaryta iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);

15.2. vardas (du vardai) suteikiamas (suteikiami) tėvų susitarimu. Jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma;

15.3. jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas;

15.4. civilinės metrikacijos įstaigoje registruojant rasto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, jo vardas, pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma.

16. Gimimo įraše įrašomas Gyventojų registro automatiškai suteiktas vaiko asmens kodas.

17. Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė gimimo įraše įrašoma pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 15 straipsnius. Vaiko turima kitos valstybės pilietybė gimimo įraše neįrašoma.

18. Gyvo gimusio vaiko gimimo įraše nurodomas bendras motinai gimusių gyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik gimusį vaiką.

19. Negyvas gimęs vaikas registruojamas remiantis medicininiu perinatalinės mirties liudijimu ir sudarant gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jis gimė negyvas, taip pat nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas. Negyvo gimusio vaiko vardas gali būti nenurodytas.

Jeigu rastas negyvas gimęs vaikas, gimimo įraše nurodoma: vardas – „nežinomas“, pavardė – „nežinoma“.

20. Jei gimęs vaikas mirė iki gimimo įregistravimo, sudaromi gimimo ir mirties įrašai.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

Paslauga teikiama registruojat tėvystės pripažinimą. Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimasdėl tėvystės pripažinimo, arba į civilinės metrikacijos įstaigądėl tėvystės pripažinimo registravimo. Jei vaiko gimimas neįregistruotas, vaiko tėvai arba vienas iš jų turi teisę pateiktiCivilinės metrikacijos skyriui pareiškimą dėl vaiko gimimo įregistravimo. Gavus pareiškimą, registruoti vaiko gimimą ir remiantis vaiko gimimo pažymėjimu, tėvystės pripažinimas registruojamas kartu su vaiko gimimu, sudarant gimimo įrašą. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimasbuvo įregistruotas anksčiau, sudaromascivilinės būklės akto įraši pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įrašekoreguojami duomenys apie vaiko tėvus ir vaiką.

Jei vaikui yra suėję 10 metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti tvirtinimas notaro arba civilinės metrikacijos įstaiga gali registruoti tėvystės pripažinimą, tik kai yra vaiko rašytinis sutikimas.

Jei tėvystės pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, tvirtinat pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo  ar registruojant tėvystės pripažinimą, reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jei tėvai, globėjai ar rūpintojai tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu. Kai minėti asmenysneatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ir jų rašytinius sutikimus pateikia pareiškėjai, rašytiniai sutikimai tiri būti patvirtnti notaro arba rašytinuose sutikimuoseparašo tikrumasturi būti paliudytas savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio paeigūno arba kito kometetingo užsienio valstybės pareigūno.

Tėvystės (motinustės) nuginčijimas

Paslauga teikiama vykdant teismo sprendimą dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė (ir tautybė), jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai vaiko gimimo įraše keičiami duomenys apie vaiko tėvus. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš vaiko gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną).

Įvaikinimo registravimas

Paslauga teikiama vykdant teismo sprendimą dėl įvaikinimo. Registruojant įvaikinimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys vaiko gimimo įraše apie vaiką ir jo tėvus.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Civilinės metrikacijos įstaigos išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą (toliau – pažyma), šiems asmenims, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje:

1.1. Lietuvos Respublikos piliečiams;

1.2. nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

2. Jei duomenų apie norinčiuosius susituokti ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, kreipiantis dėl pažymos išdavimo būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: nepilnamečių vaikų gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

3. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, negalintis pateikti šių taisyklių 101 punkte nurodytų dokumentų, civilinės metrikacijos įstaigai pateikia deklaraciją apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą.

4. Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda pažymą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą:

1.1. vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą;

1.2. pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.

2. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas vaiko tėvų ar vieno iš jų ar pilnamečio asmens pareiškimas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis (toliau – Konvencija) ar kitas dokumentas).

3. Užsienio valstybėje įregistruotas gimimas įtraukiamas į apskaitą sudarant gimimo įrašą.

4. Duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Jeigu šiame dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Santuoką registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuoką turi teisę registruoti ir konsulinės įstaigos.

2. Norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos įstaigai arba konsulinei įstaigai asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką, kuriame patvirtina, kad prašyme jų nurodyti duomenys yra teisingi ir yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.

3. Jei duomenų apie norinčius susituokti asmenis ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, taip pat būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

4. Kai prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas konsulinei įstaigai ir konsulinis pareigūnas neturi galimybių patikrinti, kokie duomenys apie norintį susituokti asmenį kaupiami Gyventojų registre, konsulinis pareigūnas atideda prašymo įregistruoti santuoką priėmimą ir pareiškėjo prašymu dėl reikalingų duomenų apie pareiškėjo šeiminę padėtį kreipiasi į Registrų centrą.

5. Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje (toliau – deklaracija apie kliūčių sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje nebuvimą).

6. Civilinės metrikacijos įstaiga arba konsulinė įstaiga, priimdama prašymą įregistruoti santuoką, privalo norinčius susituokti asmenis supažindinti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytomis santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, taip pat išaiškinti santuokos teisines pasekmes, jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą. Priėmus prašymą, norintys susituokti asmenys taip pat informuojami apie prašymo įregistruoti santuoką padavimo fakto privalomą viešą paskelbimą.

7. Kai santuoką registruoja civilinės metrikacijos įstaiga, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama civilinės metrikacijos įstaigos patalpose arba savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose santuokoms registruoti (toliau – reprezentacinės vietos). Jeigu reprezentacinės vietos nėra nustatytos, santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama norinčių susituokti asmenų pasirinktoje vietoje, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai. Ši vieta turi būti civilinės metrikacijos įstaigos, registruojančios santuoką, aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje. Apie santuokos registravimo vietą pažymima santuokos sudarymo įrašo skiltyje „Pastabos“.

8. Santuoka registruojama toje konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra vieno iš norinčių susituokti asmenų gyvenamoji vieta.

9. Jeigu vienas iš norinčių susituokti asmenų serga ir jo ligą patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, gyvenamosios patalpos ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga gali registruoti santuoką sergančiojo gyvenamojoje patalpoje arba stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jeigu vienas iš norinčių susituokti asmenų yra laisvės atėmimo vietoje, pateikus tai patvirtinantį dokumentą, santuoką registruoja laisvės atėmimo vietos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga.

Apie santuokos registravimo vietą pažymima santuokos sudarymo įrašo skiltyje „Pastabos“.

Jeigu prašymas įregistruoti santuoką paduotas kitoje civilinės metrikacijos įstaigoje, norintys susituokti asmenys turi susitarti su sergančiojo gyvenamosios patalpos, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar laisvės atėmimo vietos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga dėl santuokos registravimo datos ir valandos. Santuoka registruojama, jeigu nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos praėjo šių taisyklių 72 punkte nustatyti terminai.

10. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su norinčiais susituokti asmenimis. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos.

Esant Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 18 straipsnyje nurodytoms priežastims, santuoka gali būti registruojama nepraėjus vienam mėnesiui, bet praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos. Tokiu atveju norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai turi pateikti tam tikros institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nurodytą svarbią priežastį.

Šiame punkte nurodytas santuokos registravimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai prašymas įregistruoti santuoką su visais reikalingais dokumentais gaunamas civilinės metrikacijos įstaigoje arba konsulinėje įstaigoje.

11. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš jį padavusių asmenų nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba šis prašymas atsiimamas.

Jeigu norintys susituokti nustatytu laiku negali atvykti registruoti santuokos dėl svarbių priežasčių, jie iki paskirtos santuokos registravimo dienos apie tai turi pranešti civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai ir susitarti dėl kitos santuokos registravimo datos ir valandos.

12. Prieš santuokos registravimą civilinės metrikacijos įstaiga ar konsulinė įstaiga dar kartą privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.

13. Santuoka registruojama dalyvaujant norintiems susituokti asmenims ir dviem liudytojams. Liudytojais turi būti pilnametystės sulaukę veiksnūs asmenys.

Santuokos registravimo ceremonija organizuojama atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas ir papročius. Santuokos registravimo procedūra atliekama lietuvių kalba.

14. Lietuvos Respublikos herbas ir valstybės vėliava privalo būti civilinės metrikacijos įstaigos ir konsulinės įstaigos patalpoje, kurioje organizuojama santuokos registravimo ceremonija, taip pat, esant galimybei, ir kitose santuokos registravimo ceremonijos organizavimo vietose. Santuoką registruojantys civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojai ar konsuliniai pareigūnai turi būti tvarkingos išvaizdos, jų apranga – švari, dalykinio stiliaus.

15. Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą. Santuokos registravimo metu civilinės metrikacijos įstaigos ar konsulinės įstaigos darbuotojui perskaičius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniai ir liudytojai pasirašo reikiamose jo skiltyse.

Jeigu asmuo dėl ligos, neraštingumo ar neįgalumo negali pasirašyti, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui ar konsuliniam pareigūnui, įrašiusiam įrašą.

16. Santuokos sudarymo įraše nurodoma santuokos sudarymo data, kuri laikoma santuokos sudarymo įrašo registracijos data.

17. Pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Kai vyras pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma. Kai vienas iš sutuoktinių turi dvinarę (daugianarę pavardę), kitas iš sutuoktinių gali pasirinkti vieną iš kito sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės savarankiškų dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš turimos vienanarės ir sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

 SANTUOKOS REGISTRAVIMO ORGANIZAVIMO PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠAS

1. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas).

2. Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos į apskaitą įtraukiamos sudarant santuokos sudarymo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs, – atkurtą santuokos sudarymo įrašą.

3. Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.

4. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų. Jei duomenų apie sutuoktinius ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, civilinės metrikacijos įstaiga, siekdama įsitikinti, ar santuokos apskaita nepažeis santuokos sudarymo sąlygų, gali paprašyti pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: asmens tapatybės dokumentus, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

5. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar notaro pranešimu apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.

3. Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams nurodomos remiantis teismo sprendimu, jeigu nutraukdamas santuoką teismas šį klausimą išsprendė. Priešingu atveju buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimo įrašo skiltyje „Pavardė po santuokos“ įrašomos jų santuokos metu turėtos pavardės.

4. Santuokos nutraukimo įraše santuokos įrašo data nurodoma santuokos, kuri nutraukiama, registracijos data, o santuokos įrašo numeris – nutraukiamos santuokos sudarymo įrašo numeris.

5. Teismo sprendimai dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, išbraukimo iš apskaitos vykdomi sudarant santuokos nutraukimo įrašą.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą.

2. Užsienio valstybėje nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą sudarant santuokos nutraukimo įrašą, o jeigu vienas iš sutuoktinių yra miręs, – atkurtą santuokos nutraukimo įrašą.

3. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, santuokos nutraukimo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą patvirtinančiame dokumente nurodyta data.

4. Jei Gyventojų registre nėra duomenų apie santuoką, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje, šios santuokos nutraukimas į apskaitą įtraukiamas tik po to, kai į apskaitą įtraukiama santuoka, kuri buvo nutraukta užsienio valstybėje.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva, remdamasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo arba laivo kapitono Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka sudarytu mirties aktu.

2. Konsulinė įstaiga turi teisę registruoti užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį, jeigu jo mirtis nėra įregistruota užsienio valstybės institucijose. Mirtis registruojama konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra mirusiojo gyvenamoji vieta arba mirties vieta.

3. Konsulinė įstaiga asmens mirtį registruoja gavusi suinteresuotų asmenų prašymą ir medicininį asmens mirtį patvirtinantį dokumentą.

Užsienio valstybės laisvės atėmimo vietoje mirusių asmenų mirtį konsulinė įstaiga registruoja vadovaudamasi laisvės atėmimo vietos administracijos pranešimu ir medicininiu asmens mirtį patvirtinančiu dokumentu.

Konsulinės įstaigos neregistruoja mirčių vadovaudamosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Konsulinė įstaiga sukauptus medicininius asmens mirtį patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu sudarė mirties įrašą, kartą per mėnesį diplomatiniu paštu siunčia Higienos institutui.

4. Mirtis registruojama sudarant mirties įrašą. Mirties įraše nurodomas mirties priežasties kodas, jeigu jis yra žinomas.

5. Konsulinė įstaiga, registruodama asmens mirtį, paima pasą, asmens tapatybės kortelę, jeigu mirusysis šiuos asmens tapatybės dokumentus turėjo.

Mirusiųjų asmens tapatybės dokumentai kartą per mėnesį diplomatiniu paštu ar kitu saugiu būdu perduodami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai. Kartu pridedamas lydraštis, kuriame nurodoma asmens, kuriam buvo išduotas dokumentas, vardas, pavardė, perduodamo dokumento pavadinimas ir numeris, priežastis, dėl kurios jis perduodamas.

6. Registruojant rasto asmens mirtį, kai medicininiame mirties liudijime mirties data nenurodyta, ja įrašoma mirusiojo radimo diena.

Registruojant mirtį remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai sprendime mirties data nenurodyta, įrašoma šio sprendimo įsiteisėjimo diena.

7. Registruojant nežinomo asmens mirtį, asmens vardas, pavardė, gimimo valstybė, gimimo vieta, pilietybė, duomenys apie gyvenamąją vietą neįrašomi, mirties įraše įrašoma „nežinoma“, o gimimo datoje rašomi gimimo metai, kurie nustatomi pagal asmens amžių, nurodytą medicininiame mirties liudijime. Asmens amžius nurodomas mirties įrašo skiltyje „Pastabos“.

8. Vieną iš sutuoktinių teismo sprendimu paskelbus mirusiu, kartu su mirties įrašu sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo paskelbto mirusiu asmens santuokos įrašo skiltis „Pastabos“ papildoma įrašu apie santuokos pabaigą.

9. Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo nutartimi panaikinti teismo sprendimą paskelbti fizinį asmenį mirusiu, anuliuoja jo mirties įrašą.

Jeigu abu sutuoktiniai per tris mėnesius nuo teismo sprendimo panaikinti sprendimą paskelbti fizinį asmenį mirusiu įsiteisėjimo dienos pateikia civilinės metrikacijos įstaigai bendrą prašymą atnaujinti jų santuoką, civilinės metrikacijos įstaiga sudaro civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą, kuriuo paskelbto mirusiu asmens santuokos įrašo skiltis „Pastabos“ papildoma įrašu apie santuokos atnaujinimą.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

1. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtį, remdamasi suinteresuoto asmens prašymu ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančiu dokumentu (mirties liudijimu, mirties akto įrašo išrašu, forma C pagal Konvenciją ar kitu dokumentu).

2. Mirtis įtraukiama į apskaitą sudarant mirties įrašą.

Parengta vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, 12 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, įtraukiami: 

1. Benamiai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena; („Benamis - asmuo, neturintis nuosavybės teise patalpos ar pastato ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantis laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose“). 
2. Asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena.
3. Asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta.
4. Asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo.
5. Užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena.
6. Asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena.

Visi kiti Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys (išskyrus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytas išlygas) įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. 

Asmenys, tenkinantys įstatymo nustatytas įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą sąlygas, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiami tik 12 mėnesių laikotarpiui. Jei praėjus 12 mėnesių laikotarpiui asmuo vis dar tenkina įstatymo nustatytas įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą sąlygas, jis privalo deklaravimo įstaigai pateikti naują prašymą įtraukti į šią apskaitą. Naujas prašymas gali būti pateiktas ir nepasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui.

Nepilnametis asmuo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtrauktas, jei abu nepilnamečio tėvai (įtėviai) yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą arba nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su tuo iš tėvų (įtėvių), kuris įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą arba kito iš tėvų (įtėvių) nėra.

Nustatytos formos prašymas pildomas Civilinės metrikacijos įstaigoje.

Civilinės metrikacijos įstaiga gali tikrinti pateiktų duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Pateikiami šie dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė) ar leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (užsienio piliečiams).
2. VĮ Registrų centro raštą, kad asmuo tos savivaldybės, kurioje jis faktiškai gyvena, teritorijoje nuosavybės teise neturi pastato (jo dalies) ar patalpos. 
3. Informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje

Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui, privalo per 7 darbo dienas iki išvykimo deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą.

Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai ar kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jais rūpintis, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Nepilnamečiai, įgiję visišką civilinį veiksnumą, savo gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja patys.

Informacija ir dokumentai, kuriuos asmuo turi pateikti:

1. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
2. Vaikų gimimo liudijimai ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
3. Globą arba atstovavimą patvirtinantys dokumentai
4. Gyvenamosios vietos deklaracija, pildoma asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (pildoma Civilinės metrikacijos įstaigoje).

Ar tikslus gyvenamosios vietos adresas galima pasitikslinti čia: https://www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa/

 GYVENAMĄJĄ VIETĄ PRIVALO DEKLARUOTI

1. Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
2. Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3. Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
4. Asmenys, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.
5. Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti atstovai pagal įstatymą. Nepilnamečiai, įgiję visišką civilinį veiksnumą, gyvenamąją vietą deklaruoja patys. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais pagal įstatymą ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo. Asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.
6. Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kuriems patvirtinta ar suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (toliau – Civilinės metrikacijos įstaiga) per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas. Deklaravimo įstaiga šiems asmenims išduoda dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, pakeitę gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia tiesiogiai vienai iš deklaravimo įstaigų.

Nustatytos formos prašymas pildomas Civilinės metrikacijos įstaigoje.

Civilinės metrikacijos įstaiga gali tikrinti pateiktų duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Deklaruojant gyvenamąją vietą pateikiami šie dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė) ar leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (užsienio piliečiams).
2. Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
3. Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinantis dokumentas, savo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kai asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas) ar kitas asmuo, kuris pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo juo rūpintis ar jam atstovauti.

Pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą išduodamos asmeniui atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą, kurios teritorijoje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Pažymą apie nepilnamečio deklaruotą gyvenamąją vietą Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda jo tėvų, įtėvių, globėjo, rūpintojo ar kito teisėto atstovo prašymu. Nepilnamečiui, įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, pažymos išduodamos jam atvykus į Civilinės metrikacijos įstaigą, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Asmens, įtraukto į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, prašymu Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda pažymą, patvirtinančią, kad asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Pažymą apie mirusio asmens paskutinę gyvenamąją vietą išduoda Civilinės metrikacijos įstaiga, kuriai priskirtoje teritorijoje mirusysis gyveno, pažymos prašančiam asmeniui pateikus mirties liudijimą per tris mėnesius nuo mirties datos. Pasibaigus nurodytam terminui tokias pažymas galima užsakyti VĮ „Registrų centre“.

Civilinės metrikacijos įstaiga gali tikrinti pateiktų duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad asmuo pateiktų duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Informacija ir dokumentai, kuriuos asmuo turi pateikti:

1. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinantį dokumentą, savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą  (kai pažymos prašo asmens globėjas  ar kitas asmuo, kuris pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo juo rūpintis ar jam atstovauti);
3. Mirties liudijimą (kai asmuo prašo pažymos apie mirusio asmens paskutinę gyvenamąją vietą, kurioje mirusysis gyveno).

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
CIVILINĖS METRIKACIJOS SKYRIUS 

Santuokų  registracija  šeštadieniais (2023 m.)

INFORMACINIS PRANEŠIMAS DĖL ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO

Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas), įsigaliojusį 2018 m. gegužės 25 d. (toliau – Reglamentas), norime Jus informuoti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – PMSA) Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Skyrius) tvarko Jūsų asmens duomenis. Šiame pranešime rasite informaciją apie tai, kokius asmens duomenis ir kokiu tikslu tvarkome, kam galime perduoti informaciją apie Jus, kiek laiko saugome duomenis ir kokias teises Jūs, kaip duomenų subjektas, turite.

Jūsų asmens duomenų valdytojas – Palangos miesto savivaldybės administracija, kodas 125196077, Vytauto g. 112, LT-00153 Palanga, el. p. administracija@palanga.lt, tel. (0 460) 48 705, (0 460) 41 406.

Jūsų asmens duomenis tvarkome šiais tikslais:

• įgyvendinant valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas;
• įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatytus civilinės būklės aktus;
• sudaryti gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašus ir elektroniniu būdu juos pateikti Lietuvos Respublikos gyventojų registrui teisės aktų nustatyta tvarka;
• įtraukti į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus, pakeisti, ištaisyti, papildyti, atkurti, anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus ir elektroniniu būdu juos pateikti Lietuvos Respublikos gyventojų registrui teisės aktų nustatyta tvarka;
• pakeisti asmens vardą, pavardę;
• išduoti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas, patvirtinančias kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus;
• Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikos piliečiui gimus, pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką; Gyvenamosios vietos deklaravimas asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui; Asmenų įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
• atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Administracijoje (Skyriuje) tvarkomi šių kategorijų asmens duomenys:

• Bendrųjų kategorijų asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, lytis, gimimo data, gimimo vieta, pilietybė, tautybė, šeiminė padėtis, nepilnamečių vaikų duomenys, santuokos sudarymo data ir vieta, santuokos nutraukimo data ir vieta, mirties data ir vieta, mirties priežastis, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, užsienio valstybės piliečio kelionės dokumento, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio registracijos pažymėjimo numeris, išdavimo data, dokumento galiojimo data, dokumentą išdavusios įstaigos pavadinimas, civilinės būklės akto įrašo numeris, sudarymo data ir vieta, įstaigos pavadinimas, kiti asmens duomenys, kuriuos pateikė pats asmuo arba su juo susijęs kitas fizinis arba juridinis asmuo.

Jūsų asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas. Jūsų asmens duomenys tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktais (t. y., (c) kai tvarkyti asmens duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė arba (e) kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas), taip pat Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu.

Jūsų asmens duomenų saugojimo terminai. Jūsų duomenys Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje bus saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu kasmetiniu dokumentacijos planu, taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie yra sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti atitinkamiems archyvams.

Duomenų gavimo šaltiniai. Jūsų asmens duomenys renkami (gaunami) iš:

• Jūsų pačių (duomenų subjekto), pateikus prašymą, skundą, pranešimą ir pan.;
• kitų fizinių asmenų (trečiųjų šalių), Skyriaus kompetencijos klausimais susijusių su Jumis;
• juridinių asmenų (trečiųjų šalių), pvz., iš VĮ „Registrų centro“ (Lietuvos Respublikos gyventojų registro), konsulinių įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teismų, notarų, Lietuvos Respublikos bažnyčių (konfesijų), Lietuvos valstybės istorijos archyvo, užsienio valstybių institucijų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka, iš kitų juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka.

Jūsų duomenų gavėjai. Jūsų duomenis teikiame kitiems duomenų gavėjams, kai tai Administraciją įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai, pvz., VĮ „Registrų centrui“ (Lietuvos Respublikos gyventojų registrui), konsulinėms įstaigoms, teismams, ir t. t. Kitais atvejais, Administracija (Skyrius) gali perduoti Jūsų asmens duomenis esant Jūsų sutikimui arba atidžiai įvertinusi ir įsitikinusi, jog yra užtikrintas duomenų teikimo ir gavimo teisėtas ir konkretus tikslas bei pagrindas, taip pat duomenų tvarkymo sąlygos, įtvirtintos BDAR 6 ir (ar) 9 straipsnyje, ir prašoma pateikti ne daugiau duomenų, nei būtina tikslui pasiekti, taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės. Siekiant apsaugoti Jūsų asmens duomenis taikomos visos reikiamos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, tam, kad Jūsų duomenys būtų apsaugomi nuo neteisėto praradimo, atskleidimo, sunaikinimo ir pan. Dokumentai, kuriuose yra asmens duomenys, Administracijoje (Skyriuje) tvarkomi, viešinami ir saugomi vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimais. Skyriaus darbuotojai laikosi konfidencialumo principo ir laiko paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino eidami savo pareigas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja visą darbuotojo darbo laiką, taip pat galioja darbuotoją paskyrus į kitas pareigas bei pasibaigus darbo santykiams. Prieiga prie asmens duomenų yra suteikiama tik tiems Skyriaus darbuotojams, kuriems asmens duomenys yra reikalingi jų pareigybių aprašymuose nustatytoms funkcijoms ir pavedimams vykdyti. Asmens duomenys tvarkomi automatiniu ir neautomatiniu būdu: raštu popieriuje, kompiuterinėje laikmenoje, dokumentų valdymo sistemoje, informacinėse sistemose, naudojantis elektroninės technikos ir kitomis priemonėmis, elektroninio pašto kataloguose. Tvarkant asmens duomenis neautomatiniu būdu, dokumentai susegami į bylas ir saugomi spintose, taip pat Skyriaus archyve. Tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, naudojamasi slaptažodžiais norint prisijungti prie informacinių sistemų. Dokumentai ir jų kopijos Skyriuje saugomi tinkamai ir saugiai, apribojant galimybę kitiems asmenims sužinoti tvarkomus asmens duomenis, t.y., nepaliekant atvirų dokumentų, taip pat įjungto kompiuterio su tvarkomais asmens duomenimis, kuriais naudojantis galima atskleisti asmens duomenis darbuotojams, neturintiems teisės dirbti su konkrečiais asmens duomenimis, taip pat kitiems tretiesiems asmenims.

Jūsų teisės. Kreipiantis raštu turite teisę prašyti, kad PMSA:

• leistų susipažinti su Jūsų pateiktais asmens duomenimis;
• ištaisytų, papildytų netikslius arba neišsamius asmens duomenis;
• ištrintų asmens duomenis;
• perkeltų asmens duomenis;
• apribotų duomenų tvarkymą;
• turite teisę nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi;
• teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (adresas: A. Juozapavičiaus g. 6, LT-09310 Vilnius);
• bet kuriuo metu pasikonsultuoti su asmens duomenų apsaugos pareigūnu el. p. dap@palanga.lt

*Pastaba. Jūsų teisės nėra absoliučios ir teisės aktų nustatytais atvejais jų įgyvendinimas gali būti apribotas.