Signatarai

ALĖJA IR SKULPTŪRA ATIDARYTA 2018 m. gruodžio 8 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį

Pėsčiųjų alėjos projekto autorius Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno laureatas, profesorius, architektas ALGIRDAS ŽEBRAUSKAS,

skulptūros autorius – nacionalinės premijos laureatas, dailininkas,  skulptorius ARŪNAS SAKALAUSKAS

_________________________________________________________________________

Antanas Smetona (1874–1944)

Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis  Lietuvos Respublikos prezidentas, garbės daktaras

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (Taujėnų valsčius, Ukmergės apskritis). 1892–1993 m. mokėsi Palangos progimnazijoje.

1. Smetona mėgo Palangą, dažnai čia lankydavosi. Išrinkus prezidentu, A. Smetonos laikinąja vasaros rezidencija tapo „Baltoji“ vila Palangoje, kuri valstybės lėšomis būdavo išnuomojama iš grafaitės M. Tiškevičiūtės. Prezidentas Palangoje būdavo iškilmingai sutinkamas – prie papuoštų garbės vartų su duona ir druska pasitikdavo miesto burmistras dr. J. Šliūpas, generolas V. Ramanauskas, Palangos parapijos klebonas J. Šniukšta, žydų bendruomenės rabinas, šaulių, skautų, jaunalietuvių organizacijų atstovai, palangiškiai ir poilsiautojai. Pagerbdami prezidentą 60 metų sukakties proga, prie Birutės kalno pasodino tautos vado ąžuolą, kuris žaliuoja iki šiol.

1940 m. A. Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją, po to į Šveicariją, nuo 1941 m. gyveno JAV. Žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende (JAV). 1975 m. palaikai perkelti į Visų Šventų kapines Šardono mieste (Ohajo valstija, JAV).

Steponas Kairys (1879–1964)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, inžinierius, visuomenės, politinis veikėjas

Gimė 1879 m. sausio 3 d. Užunvėžių kaime (Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis). 1889-1894 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, kurią baigė su pagyrimu.

1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, iki 1918 m. vasario 15 d. ėjo pirmojo vicepirmininko pareigas.

1937 m. S. Kairiui bendradarbiaujant su Palangos burmistru dr. Jonu Šliūpu, imtasi Palangos miesto vandentiekio ir kanalizacijos projektų ekspertizės.

1943–1945 m. vadovavo vienam iš pagrindinių politinio pasipriešinimo judėjimų – Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. 1944 m. paskutinį kartą aplankė Palangą. Iš čia pasitraukė į Vokietiją. 1951 m. atvyko į JAV.

Mirė 1964 m. gruodžio 16 d. Niujorke. 1996 m. urna su signataro palaikais pargabenta į Lietuvą, perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Jurgis Šaulys (1879–1948)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras, ekonomistas

Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose, Švėkšnos valsčiuje. 1888 m. įstojo į Palangos progimnaziją. Dalyvavo slaptame lietuvių moksleivių būrelyje, kuriame buvo platinama draudžiama spauda lotynišku raidynu: „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“, knygos. 1895 m. „Vienybėje lietuvninkų“ išspausdinta pirmoji J. Šaulio publikacija, kurioje pasakojama apie Palangos moksleivių gyvenimą.

1896–1899 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kunigu neįšventintas. Po seminarijos įsitraukė į visuomeninį gyvenimą.

1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo generaliniu sekretoriumi, pirmuoju vicepirmininku.

1. Šaulys – pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje (1918–1919; 1931–1938), Šveicarijoje (1919; 1939–1946), Italijoje (1921–1923), Vatikane (1927–1931), Lenkijoje (1938–1939).

                 Mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija). 1968 m. perlaidotas Romos kapinėse (Italija).

Kazimieras Steponas Šaulys (1872–1964)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas, profesorius, valstybės ir visuomenės veikėjas

                  Gimė 1872 m. sausio 28 d. Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje. 1886-1890 m. mokėsi Palangos progimnazijoje.

1899 m. Kaune įšventintas į kunigus, pradėjo dirbti Panevėžyje. Dalyvavo 1905 m. gruodžio 4–5 d. Didžiajame Vilniaus Seime, atstovavo besikuriančią LKDP. Nuolat bendradarbiavo katalikų spaudoje.

                  1927 m. jam suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas, vėliau išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, vėliau pakeltas Kauno bazilikos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu, vėliau jam suteiktas apaštališkojo protonotaro garbės vardas.

1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą vėliau į Steigiamąjį Seimą, dirbo Konstitucinėje komisijoje, kurios pastangomis parengta ir 1922 m. priimta pirmoji nuolatinė Valstybės Konstitucija.

1922 m., pasitraukęs iš viešosios politinės veiklos, iki pat 1944 m. profesoriavo Lietuvos universitete (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas), seminarijoje.

              Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. K. S. Šaulys išvyko į Vokietiją, 1945 m. persikėlė į Šveicariją. Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane (Šveicarija). Palaidotas Romos (Italija) kapinėse Šv. Kazimiero koplytėlėje.